2012 metų liepos mėnesį Europos Komisijos sprendimu iš dalies pakeitus ES tiesioginių išmokų mokėjimo tvarką ir tam tikrai grupei ūkių pritaikius moduliaciją (sumažinus išmokas pagal tam tikrą nurodytą formulę), šiemet Lietuvos žemdirbiai patyrė apie 44 mln. litų nuostolio. Pritaikius nuoskaitas, tiek jie negavo iš biudžeto papildomų tiesioginių išmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos iniciatyva dėl patirtų nuostolių žemdirbiai savo interesus nusprendė ginti ES teisingumo teisme.

 

 

 

Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, dalyvaujantis asociacijos sudarytos komisijos darbe, pabrėžė, jog dėl pritaikytos moduliacijos nukentėjo apie 9600 ūkinių subjektų. „Tokia situacija susidarė dėl to, kad atsakingi Vyriausybės pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas. Teisme bus ginčijamas pats moduliacijos principas, nes jis yra neteisėtas ir neteisingas,- nuoskaitų negalima buvo taikyti. Pati Vyriausybė turėjo nesutikti su tokiais ES komisijos sprendimais ir laiku juos apskųsti, o ne uoliai vykdyti. Už padarytas klaidas ir žemdirbių patirtus nuostolius turi būti atsakyta pagal įstatymus,“- kalbėjo P. Puskunigis, pastebėdamas, jog pastaruoju metu itin aktyviai šalies ūkininkai, kuriems rūpi padėtis žemės ūkyje, tampa Žemės ūkio bendrovių asociacijos nariais. Dabar ši nevyriausybinė žemdirbių organizacija vienija 170 žemės ūkio bendrovių. Per gana trumpą laiką asociacijos gretas papildė 40 šalies ūkininkų.

Šiemet tiems ūkiams, kuriems ES tiesioginių išmokų suma viršija 5 tūkst. eurų (17264 litus), buvo nurodyta taikyti moduliaciją ir sumažinti išmokas pagal tam tikrą formulę. Tokiu būdu šalies gyvulininkystės ūkiai vien už pernai parduotą pieną ar užaugintus gyvulius negavo apie 44 mln. litų išmokų. Dėl tokių veiksmų nukentėjo ne tik Lietuvos gyvulininkės sektorius, bet ir didieji augalininkystės ūkiai, investavę į savo ūkių modernizavimą milijonus litų.

„Tokia nenormali situacija- tai didžiausia rykštė gyvulininkams. Tai reiškia, kad itin aštria problema gali tapti darbo vietų klausimas, nes būtent daugiausia darbuotojų ir įdarbinama gyvulininkystės sektoriuje,- pašarų gamybos ir galvijų priežiūros srityse. Sakykim, mūsų bendrovėje, turint 1700 ha dirbamos žemės, užtektų tik 12 darbuotojų. Dabar, kuomet auginame 1500 galvijų, iš jų 800 melžiamų karvių, vasaros metu įdarbiname daugiau nei 80 žmonių. Taigi, atsisakius gyvulininkystės, apie 70 žmonių netektų darbo. Be to, gyvulininkystės srityje turi dirbti geri, patyrę specialistai, kurie turi gauti ir gerus atlyginimus. Visi stebisi, kad mūsų kaimo melžėjos, atskaičius visus mokesčius, uždirba apie 2-3 tūkstančius litų ,“- kalbėjo P. Puskunigis. Pasak pašnekovo, būtent Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio ir generalinio direktoriaus Jono Sviderskio dėka ir iniciatyva žemdirbiai imsis ginti savo teisėtus interesus. Nors teisminiai ginčai nebus lengvi, tačiau žemdirbiai tiki pergale. „Valdininkijos aplaidumas neturi laimėti, žemdirbių interesai turi būti apginti, “- tvirtai įsitikinęs P. Puskunigis.