Sunku buvo, nes mažai pažinojau šakiečių verslininkų. Taip atsitiko todėl, kad esu ne šakietė. Mokiausi Kudirkos Naumiestyje ir man net kai kurie mano kartos žmonės nėra pažįstami. Prieš metus pažinojau tris verslo žmones, pamažu jų daugėjo, susipažinau su Verslo klubo nariais, su vienos, kitos įmonės vadovu.

Mes tik šiemet labiau pradedame įsivažiuoti į tai, kam ši institucija yra sukurta: tai lėšų pritraukimas, projektai. Dabar pateikta paraiška dalyvauti Verslo plėtros agentūros projekte „Asistentas 4“. Turėtų ateiti nemažai pinigų ir naudos rajonui – konsultavimai, informaciniai renginiai. Pradėjome įgyvendinti Vietos veiklos grupės (VVG) projektą „Turistų pritraukimas tradicinių amatų pagalba“. Sudargo bendruomenė domisi jų kraštą atspindinčių suvenyrų kūrimu ir gamyba, Kudirkos Naumiestyje planuojame atgaivinti ir pratęsti Jurginių šventės tradiciją. Esu rengusi ją, kai dirbau Būbleliuose, dabar norėčiau perkelti į Kudirkos Naumiestį ir padaryti taip, kad į ją atvyktų jei ne visa Lietuva, tai bent žmonės iš aplinkinių miestelių ir seniūnijų.

Šie metai labai sėkmingi – nemažai įmonių kuriasi pasinaudodamos mūsų paslaugomis, pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliais. Džiaugiamės, kad žmonės ateina. Netrukus, rugpjūčio mėnesį, turėtų būti pasirašyta nauja sutartis, nes kol kas programa sustabdyta. Gaila, kad  nuo šiol ji bus skirta jauniems žmonėms iki 29 metų.  Aišku, visas viešąsiais paslaugas teiksime visiems,  ne tik jaunimui, tiesiog VšĮ „Versli Lietuva“, jei su ja bus pasirašyta sutartis, finansuos paslaugas tik šiai asmenų grupei.  

Sakyčiau, kad mums šiuo metu visai neblogai sekasi ir finansiškai, pavyksta užsidirbti, šiek tiek atsinaujinome techninę bazę, kad galėtume teikti kokybiškas paslaugas.

Sunku, kai žmonės ateina su pagrindiniu klausimu, kokią europinę paramą, kokius pinigus jie galėtų gauti. Iš to, ką galime pasiūlyti žmogui, tai mes turime Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą, bet jo galimybės labai ribotos. Žmonės kartais būna  nepatenkinti, kai jie prašo, pavyzdžiui, dešimties tūkstančių, o gauna tik tris. Bet šis fondas tikrai neturi galimybių patenkinti visus norus, išspręsti visas mūsų verslininkų problemas. Kitąsyk nesmagu, kad žmonės nesidžiaugia gavę tuos kelis tūkstančius, juk, kita vertus, niekas nėra įpareigotas apskritai remti, čia tik kaip teigiamas  akstinas, paskatinimas. Didesnės paramos galimybės ateina per europinius projektus, bet mes kol kas nelabai ką galim pasiūlyti. Šiek tiek pavėlavome sudalyvauti klasterių projektų konkurse: buvo galimybė, rajono verslininkai turėjo idėjų, bet kol kas jos liko ateičiai.

Dažniausiai verslo informacijos centro duris atidaro tie, kurie ateina spausdinti, kopijuoti, maketuoti.  Ne vienas nustemba, kad kopijuojame, spausdiname spalvotai, gražiai, dideliu formatu.  Greitai netgi A3 formato lapus galėsime įlaminuoti.

Visuomet laukiame  tų, kurie ateina rimtai pasitarti, pasikonsultuoti, dažniausiai norėdami kurti savo verslą. Daugybė jaunų žmonių vos ne kasdien atveria ŠVIC duris, nes nori  kažko imtis, turi idėjų, įdomių minčių. Gal ir ne visiems pavyksta, kiti pradeda, bet pabūgsta, pasitraukia, neįgyvendina savo idėjos. Anksčiau laikėmės kitos pozicijos, o dabar net nesiūlome kiekvienam atėjusiajam kurti įmonę, jei matome, kad žmogui to nereikia. Jei galima pradėti  dirbti su individualios veiklos pažyma, skatiname rinktis būtent tai, pabandyti, o po to žmogus dažnai grįžta jau „įsivažiavęs“ ir drąsiai kuria įmonę.

Turim finansininkę Aušrą, kuri pradedančiuosius konsultuoja visais finansų tvarkymo klausimais. Kai ateina žmogus ir klausia, kokią verslo formą pasirinkti, kaip čia pradėti, kokius mokesčius teks mokėti, dažniausiai konsultuoju aš. Kai jau kalba eina apie apskaitą, mokesčių deklaravimą ir taip toliau, siunčiame verslo „pirmoką“ pas Aušrą. Dar pas mus dirba konsultantė vadybininkė Milda, jos sritis -įmonių registravimas, ta visa grandinė, ką po ko daryti, kaip tą įmonę įkurti, pradedant elektroninio parašo įsigijimu... Taip pat Milda atsakinga už viešuosius pirkimus, dirba ir VVG. Tai tikrai kompetentinga darbuotoja. Na, ir mes labai džiaugiamės, kad turime jauną projektų vadybininkę Aistę. Didžiausias mūsų projektas šiemet  - Lojalumo programos kūrimas. Su Aiste siejame dideles viltis, ji ir anglų kalbą iš mūsų geriausiai įvaldžiusi, juk tai būtina siekiant dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

 Tokia tad mūsų komanda. Manau, kad darniai dirbam, o vėliau, tikiuosi, visi pamatys ir šio darbo rezultatus.

Nelabai tokie eina, bet galėtų. Gal nelabai jauku skųstis savo bėdom. Yra buvę, kad žmogus labai nori, atrodo, kad jam tikrai pavyks, pasisamdo ir administratorių, ir kitų darbuotojų. Bet viskas žlunga. Verslas iš tiesų turi prasidėti vos ne nuo vieno žmogaus. Pats sau turi būti ir direktorius, ir valytojas, ir tas, kuris daro konkretų amatą. Ir Arvydas Strumskis susitikime Šakiuose yra sakęs, kad labai gerai, kai verslininkas visų pirma yra amatininkas, kažką moka pats. Nebūtinai tradicinių amatų, bet galbūt siuva, projektuoja, konstruoja. Tiesiog ne vien vadybininkas. Neužtenka manyti, kad visi man pinigus uždirbs, o aš būsiu direktorius. Gaila paskui tokių verslininkų, kurie papuola į bėdą, kad neapskaičiuoja savo galimybių ar mūsų patarimų neklauso.

Nors aš nenorėjau, tiksliau, nesvajojau tapti mokytoja, norėjau būti žurnaliste, tačiau mokymas tikriausiai mano genuose. Ir šitame darbe man maloniausia dalis konsultavimas. Aš jaučiuosi savo stichijoj. Labai džiaugiuosi dėl savo mokinio Luko Keraičio, kuris su individualios veiklos pažyma dirba jau antri metai ir kuria reklamas. Įstojo mokytis kūrybinių industrijų ir neišvažiavo iš Lietuvos, ką žadėjo padaryti iš pradžių, kai tik atėjo pas mane mokytis verslo ir vadybos. Smagu, kad jis liko rajono gyvenime. Tikiu, spės, pamatys ir pasaulio. Dabar Lukas labai daug duoda Šakiams ir daug gali duoti Lietuvai. Kuo mažiau tokių mūsų žmonių išvažiuos visam laikui, tuo geriau.