„Yra nedidelė sala prie Afrikos krantų, ją nuo žemyno skiria Mozambiko sąsiauris. Toje saloje sudėtas visas pasaulis. Žmonės nuoširdžiai laimingi, nes ištisus metus šviečia saulė. Ir būtent ten auga baobabai ligi dangaus, begiedant lemūrams slėniuose giesmes“, – kviesdami į parodą intrigavo šakiečiai.

Živilė ir Arūnas Puodžiukai Madagaskare buvo vasario mėnesį ir džiaugiasi, kad, nors kelionė buvo tolima ir varginanti, tačiau ji davė daug daugiau nei abu tikėjosi. Šypsodamiesi sutuoktiniai tvirtino, kad kelionė ne pateisino, o pranoko jų lūkesčius. Nors tai skurdi šalis, abu tikina, jog ypač graži, egzotinė – daug gyvūnijos ir spalvų. Būtent tai Živilė ir Arūnas bandė perteikti fotografijose, kuriose ne tik gamta, gyvūnija, bet ir žmonės, jų buities, gyvenimo detalės.

„Kai kurie iš jų net savo atvaizdo nėra matę, tačiau nors skurdas didžiulis, jie žiauriai faini, laimingi, natūralūs“, – įspūdžiais dalijosi Živilė.

Ji sakė į kelionę vežusis ir sūnaus atrinktas, nenaudojamas žaislines mašinėles, tačiau vietiniai vaikai ne iš karto suprato, kam jos skirtos. Pasirodo, tenykščiai vaikai žaidžia su plastiko buteliais, o ne tokiais žaislais, kokius įpratę matyti mes. Tiesa, pamatę turistus mažieji dažnai puola gaudyti įvairių gyvių ir siūlo su jais nusifotografuoti, nes gali gauti už tai pinigų. Užsidirbti ir dirbti, kaip pasakojo Živilė, vaikai pradeda labai anksti – turbūt dar net nemokėdami kalbėti.

Žmonės Madagaskare labai bendruomeniški, susirinkęs kaimas žaidžia futbolą, o pabendrauti ir susitikti vieni su kitais keliauja apie 15 km pėsčiomis į turgų. Tiesa, čia vyksta ne tik prekyba ir bendravimas, čia dažniausiai vaikinai sutinka savo būsimas žmonas. O ar jaunikis tikrai vertas jaunosios rankos, patvirtina turimų jaučių kiekis, kuris nusako jo statusą.

Nors lietuvaičiams nebuvo lengva atlaikyti alinantį karštį, kuris mažai atlėgdavo ir naktį, jie džiaugiasi Madagaskarą aplankę prieš liūčių sezoną.

„Buvome ir džiunglėse, ir savanose, ir prie jūros. Madagaskaras labai skirtingas. Kaip ir patys žmonės. Vakarinėje dalyje turi daugiau afrikietiškų bruožų, rytuose – daugiau azijietiško gymio. Matėme ir zebrų plantacijas, o jautis net bandė užpulti fotografuojančią žmoną“, – pasakojo Arūnas.

Tiesa, pingvinai, kaip pasakojama gerai žinomame filmuke, ten tikrai negyvena. Užtat ten auga baobabai: jie tikrai įspūdingi, užaugantys iki 30 m aukščio, o daugelio plotis siekia tiek, kad šeši vyrai vos apkabintų.

„Atrodo labai tvirtai, bet iš tikro yra kaip kempinė ir per šešerius metus visiškai sudyla ir pavirsta dulke. Tikriausiai tai susiję su liūčių sezonais“, – tikino Arūnas.

Tiesa, kaip sako sutuoktiniai, pabuvęs tiek laiko Madagaskare supranti ir įvertini, ką reiškia stipri dušo srovė, karštas vanduo. Kelionėje dažnai teko gyventi be elektros, valgyti kiaušinienę su skruzdėlėmis, gyventi su driežais bei kitais gyviais, praustis po šaltu vandeniu, o jei nėra ir jo – kibire su įvairiais gyvais organizmais. Ar patys grįžtų į šią šalį sako nežinantys, bet rekomenduoja pasitaikius galimybei ją aplankyti. Na, o jų pačių artimiausiuose planuose – Šri Lanka. Gal ir šios kelionės parsivežtomis fotografijomis, patirtais įspūdžiais bei vaizdais jauna pora taip pat pasidalins su kraštiečiais?