Praėjusį ketvirtadienį Šakių viešojoje bibliotekoje lankėsi Liudas Mažylis – Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius, išgarsėjęs per dieną, kai Vokietijos diplomatiniame archyve surado vieną iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalų.

L. Mažylis per trumpą laiką tapo geriausiai žinomas ir labiausiai mėgstamas šių dienų Lietuvos profesorius, tikras šių dienų herojus, užbūręs tautą savo paprastumu, geru humoro jausmu, nuoširdumu ir nestandartiniu požiūriu, lėmusiu svarbų istorinį atradimą.

Iš karto po Nepriklausomybės Akto suradimo profesorius jau viešėjo mūsų rajone, Zyplių dvare, kur dalijosi savo pirmaisiais įspūdžiais. Šįkart, nors Akto suradimo istorija vėl buvo nuosekliai prisiminta ir papasakota su visomis detalėmis, pagrindinis profesoriaus vizito akcentas – ateities planai, karjeros perspektyvos, politika, mokslinė veikla, kolekcionavimas. Kaip sako pats L. Mažylis, po didžiulio visuomenės dėmesio antplūdžio atėjo suvokimas, kad yra jau pakankamai žinomas ir todėl bus visur kviečiamas:

„Kvies į laisvą Seimo nario vietą, kvies meru Kauno mieste tapti, į prezidentus iškėlė du Tėvynės sąjungos skyriai, bet tik du (juokiasi), o į Europos Parlamentą siūlo eiti daugelis.“

L. Mažylis sako, čia jis turintis ką pasakyti, nes jau 15 metų dėsto europinius dalykus universitete ir iš arti mato, analizuoja Europos Sąjungos istoriją.

Profesorius L. Mažylis sako, kad jo apsisprendimas kandidatuoti į Europos Parlamentą sutapo su popiežiaus vizitu Lietuvoje. Mat ir popiežius Pranciškus pastebėjo ir ištransliavo aiškią žinutę Lietuvos žmonėms, kad Europos Sąjunga egzistuos, jeigu ji bus solidari. Taip mano ir pats L. Mažylis. Grėsmė sugriūti yra, nes, anot profesoriaus, dabar madinga šalims įstoti į Europos Sąjungą ir „sprogdinti“ ją iš vidaus. Tačiau, išsivaikščiojus šalims, mūsų šaliai kiltų reali grėsmė dėl saugumo.

Tačiau čia pat profesorius L. Mažylis pasitelkia savo neprilygstamą humoro jausmą sakydamas, kad kažin ar jam teks to parlamentaro duonos ragauti, nes konkurencija yra didelė...

Kalbėdamas apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo Vokietijos diplomatiniame archyve suradimą, profesorius sako – surasti jį privertė kolekcionieriaus azartiškumas. Azarto profesoriui netrūksta ir kolekcionuojant kitus dalykus. Jis džiaugiasi, kad filatelistų veikla Lietuvoje tampa vis labiau pastebima. Jis kolekcionuoja įvairius senovinius dokumentus, atvirukus, o pagrindinis jo taikinys dabar – laiškai arba atvirukai su pašto antspaudais. Profesorių domina Pirmojo pasaulinio karo metų, tarpukario laikotarpiai. Šiuo metu jis turi tikslą surinkti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų parašų faksimiles. Džiaugiasi, kad turi savo kolekcijoje signataro Petro Klimo parašą. Kalbėdamas apie kolekcionavimą profesorius iš karto prisipažįsta, kad šiuo klausimu save riboja kiek tik gali, nes dar bala žino, kiek ir ko norėtų prikolekcionuoti. Profesoriui neduoda ramybės klausimas, kur yra dar vienas Vasario 16-osios akto originalas.

„Būtų smagu ir jį surasti... tačiau bijau, kad jis yra nukeliavęs į Rusiją, o tai jau reiškia, kad jo tikriausiai greitai niekas neras, nes rusai išvežė dokumentų krūvas prasidėjus karui ir, ko gero, dar tie dokumentai jose ir guli“, – kalba profesorius apie kitą Akto originalą, kuris taip pat dar turėtų egzistuoti.

Šiuo metu, be kolekcionavimo ir rengimosi kandidatuoti į Europos Parlamentą, profesorius filmuojasi dokumentiniame filme (LRT televizija) „Šiandien prieš 100 metų“. Taip pat yra parašęs knygą „99 metai po įvykio“, šioje knygoje profesorius realius istorinius įvykius supina  su fantastiniais.