Nuotr. Susibūrę į atskiras grupeles, mokiniai garsiai skaitė vieni kitiems legendas, padavimus ir užrašytus senolių pasakojimus apie Zanavykų krašto vietovardžius.
Antradienį minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyko nacionalinė akcija „Lietuva skaito!“, prie kurios jau penktus metus iš eilės prisijungia ne tik moksleiviai, bet ir suaugusieji. Ne išimtis ir šie metai. Saulėtą rytmetį į J. Lingio parke į viešo skaitymo šventę sugužėjo nemažas būrys jaunimo, o vakare Šakių viešojoje bibliotekoje vyko poezijos skaitymai.
Paminėjo Vietovardžių metus
Visuomeninį renginį J. Lingio parke pradėjo Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokinys Adomas Vensas, skaitęs Vinco Kudirkos satyros „Lietuvos tilto atsiminimai“ fragmentus, priminusius spaudos draudimo laikus. Mat šiemet sukanka 115 metų, kai buvo panaikintas 40 metų trukęs lietuviškos spaudos draudimas. Tad, minint Spaudos atgavimo dieną ir Vietovardžių metus, renginio vedėjai su šūkiu „Nudžiugink bent vieną knygą!“ pakvietė moksleivius dalintis skaitymo virusu ir laužyti visus su skaitymu susijusius stereotipus. Nors moksleiviai susirinko iš devynių skirtingų rajono mokyklų, tačiau visus juos suvienijo meilė knygai ir skaitymo džiaugsmas.
Sveikinimo žodį tarusi Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkė Žaneta Pratusevičienė įsitikinusi – kuo daugiau bus propaguojamas skaitymas, tuo daugiau žmonių skaitys.
„Pastebiu, kad tas krizinis laikas, kada buvo mažai skaitoma, baigėsi. Skaitymas savo malonumui sugrįžta. Gal ne tiek, kiek seniau. Tas, kas neskaitė, ir neskaitys, bet vaikai dabar skaito daugiau, – įsitikinusi Ž. Pratusevičienė. – Šiandien mes nekeliame tokio tikslo, kad visi skaitytų, nes tai yra utopija. Žmonėms, pavargusiems nuo gyvenimo tempo, sunku susikaupti.“
Pasak Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkės, nors miestai šiemet siekia rekordo, kur vienoje vietoje susiburs daugiausiai skaitančių, tačiau Šakių rajono bibliotekininkų metodinis ratelis šią užduotį pakeitė į garsinius skaitymus. Tad nors rajono knygų mylėtojai ir nesiekė kiekybės, tačiau į renginį užsiregistravo apie 130 rajono mokinių, mokytojų ir mokyklų bibliotekininkų. Susibūrę į atskiras grupeles, jie garsiai skaitė vieni kitiems legendas, padavimus ir užrašytus senolių pasakojimus apie Zanavykų krašto vietovardžius, o šventės pabaigoje dideliame rajono žemėlapyje juos pažymėjo lipniais lapeliais.
Susitiko su rašytojais
Šakių viešoji biblioteka pakvietė lankytojus į sutikimą su rašytojais Viktoru Rudžiansku, Dovile Zelčiūte, Lina Navickaite, Tautvyda Marcinkevičiūte.
„Atvežiau šiandien dar vieną gerą literatūrinę žinią – jūsų žemiečiui Tomui Vyšniauskui gegužės 24 d. už poezijos debiutą – knygą „Įelektrinto piemens“ bus įteikta Zigmo Gėlės literatūrinė premija“, – tokia džiugia žinia susitikimą pradėjo poetas, knygų redaktorius V. Rudžianskas.
Bibliotekos skaitytojams svečiai pristatė tris naujas knygas, jų autorės pasidalino knygų kūrimo istorijomis.
Žymaus aktoriaus Leonardo Zelčiaus dukra Dovilė Zelčiūtė skaitytojams pristatė naują savo eilėraščių rinkinį „Prieglaudos miestai“, kuriame ieško atsakymo į vieną iš svarbiausių egzistencinių klausimų – kas mes esame?
„Kokį aš atsimenu pirmą įspūdį iš gyvenimo – kur mama? O mama teatre. Tuomet svarstai, o kas esi be artimų žmonių? Įsitverti savo artimo, nepaleisti jo – šitai aš turiu. Tačiau kai pats savęs neapčiuopi?.. Dabar aš tik mokausi suprasti, kad svarbiausia man yra ne kūryba, ne dukra ar anūkai, svarbiausia yra mano sąlytis su Dievu“, – kalbėjo D. Zelčiūtė.
Ji skaitytojams paskaitė ištraukas iš pasakojimų knygos „Raktas po kilimėliu“, skirtos jaunajam skaitytojui, kurios veikėjai yra ji pati, jos tėtis, mama, močiutė ir senelis bei kiti šeimos nariai.
Rašytoja L. Navickaitė eilėraščių rinkinyje „Po mirksnio atspėčiau“ kelia mažatikystės klausimą. Paklausta, kas iš tiesų ji yra – poetė ar eseistė, viešnia tvirtinto gerai nežinanti, o kuria eilėraščius „vedama kūrybos dvelksmo, nuleisto iš aukščiau“. Poetė įsitikinusi, kad mažatikystė yra kiekvieno mūsų likimas.
Trečiosios viešnios T. Marcinkevičiūtės dar kvepianti spaustuvės dažais knyga „Titanoteris, Kekto ir kiti: šimtmečio istorijos“ sudomins skaitytoją savo struktūra – poetė sujungia istorinius Kauno laikotarpius – prieškario, okupacijos, šiandienos – su mitinės būtybės Kekto figūra bei publikuoja iškarpas iš archyvinės spaudos, kuriose kiek tragikomiškai aprašyti įvairiausi nutikimai.
„Draugo“ inf.