Nuotr. Panoviuose gyvenanti ir dešimt vaikų užauginusi Irena Siriūnaitienė šiandien sako, kad apie savo gyvenimą galėtų ir knygą parašyti, o gyvenime nekeistų nieko.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Dešimt vaikų išauginusi Irena Siriūnaitienė iš Panovių – viena iš daugiavaikių mamų, kurią šiandien medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanos Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iki kelionės į Prezidentūrą likus kelioms dienoms, aplankėme I.Siriūnaitienę ir pasiteiravome, kaip sekėsi užauginti tokį būrį vaikų, juos auklėti, kaip moteris gyvena šiandien.
Buvo ir vargo
Garbingą apdovanojimą pelniusi I. Siriūnaitienė balandžio 13 dieną atšventė 70-metį. Ji gimė Veliuonoje (Jurbarko r.), baigė Veliuonos vidurinę mokyklą, vėliau studijavo zootechniką tuometiniame Belvederio žemės ūkio technikume. Jurbarke sutiko ir vaikų tėvą Albiną, 18-os būdama susilaukė pirmagimės dukros Vilijos, po to Algimos, Jolantos, Vinco, Rimvydo, Raimondo, Ingos. Tuomet Irena dirbo Jurbarko gyventojų buitinio aptarnavimo įmonėje. Moteris atvirauja, kad būta ir sunkių gyvenimo momentų: avarijoje žuvo vyras, moteris liko viena su vaikais.
„Sunkus gyvenimas buvo. Maža būdama susirgo dukra Vilytė, teko ja rūpintis, vėliau kraujo vėžiu susirgo devynmetė dukra Jolantėlė, kurios po trejų metų netekau“, – skaudžiais išgyvenimais dalijasi moteris.
Vėliau Irena ištekėjo antrą kartą ir su dabartiniu vyru Petru susilaukė sūnaus Nerijaus ir dvynių – Jolitos ir Jurgitos. Paskaitę skelbimą, kad Šakių rajone reikalingi darbuotojai ūkyje, persikėlė su visa šeima į Turčinus ir pradėjo su vyru dirbti tuometiniame Šešupės tarybiniame ūkyje. Irena pasakojo, kad augino gyvulius, o pieną, grietinę, varškę moteris autobusu veždavo parduoti į Šakius, kad tik kažką daugiau galėtų nupirkti vaikams. Irena pasakoja, kad gausiai šeimynai reikėdavo paruošti nemažai maisto, šiandien moteris šypsosi ir sako, kad „vien bulvių prikept reikėdavo kelias petelnes“, o išvirtas puodas sriubos greitai ištuštėdavo.
„Vargau, vargau... visko buvo. Pati būdama beveik penkiasdešimties susirgau onkologine liga. Medikai pasakė, kad liko gyventi trys mėnesiai...Galvoju, nejaugi mergaičių neužauginsiu ir sakau – Dieve, aš tikrai nemirsiu“, – šiandien prisimena Irena.
Prie pokalbio prisijungusi dukra Vilija Leščevičienė pasakoja, kad tuomet mama į viską žvelgė labai optimistiškai, kovojo su liga ir ją įveikė.
Vaikus mokė darbo
Pasiteiravus, kaip Irena auklėjo savo vaikus, ši sako, kad gana griežtai.
„Pasakydavau dukroms, kada namo sugrįžti iš šokių, bet joms dažniau buvau kaip sesuo, daug kalbėdavomės – su Vilyte, Algyte apie jų vaikinus. Išeidama į darbą paskirdavau darbus. Kas švarą palaiko kambariuos, kas valgyti daro, kiti prie gyvulių padėdavo. Raimondas ypač mėgdavo tvarkyti kambarius“, – prisimena Irena. Dukra Vilija atvirauja, kad namų ruošos darbų ypač jai nemažai tekdavo atlikti, nes mama anksti ryte išeidavo į darbą, o sugrįždavo tik vėlai vakare. Irenos vaikai patys užsidirbdavo – sodindavo mišką, ravėdavo kolūkio daržus.
Šiandien I. Siriūnaitienė džiaugiasi, kad visi vaikai užaugę pasuko gerais keliais ir susikūrė savo gyvenimus. Moteris su vyru Petru šiuo metu gyvena Panoviuose, alytnamyje, kurį susitvarkė, išpuoselėjo aplinką – gėlių gausybė auga ne tik lauke, bet jų pilni vazonai ir kambariuose. Nors šiandien namai ištuštėję, bet šeimos nariai susirenka per įvairias šventes. Į 70-ąjį Irenos gimtadienį susirinko pusšimtis artimųjų, moterį ypač pradžiugina 13 anūkų. Tiesa, į mamos jubiliejų atvyko ne visi vaikai, kadangi keturi emigravę – gyvena Anglijoje bei Airijoje. Irena su jais bendrauja internetu, o metų pabaigoje planuoja vykti pasisvečiuoti pas dukrą į Airiją.
Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Motinos dienos proga pasveikino daugiavaikę motiną Ireną Siriūnaitienę iš Panovių ir įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.
Nieko nekeistų
I. Siriūnaitienė sako, kad laisvalaikiu mėgsta spręsti kryžiažodžius, skaityti knygas, kurias perka arba keičiasi su draugėmis, bei mielai apsilanko Panoviuose organizuojamuose renginiuose.
Dukra Vilija, kuri šiuo metu gyvena arčiausiai mamos, ją nuveža iki gydytojų, padeda buityje.
Mama ir dukra dažnai nuvažiuoja prie Mituvos upės (Meškininkų k., Jurbarko r.), kur anksčiau gyveno. Dukra Vilija šiandien prisimena, kad su broliais ir seserimis čia miške skindavo uogas, grybaudavo, upelyje prisižvejodavo žuvies ir sugalvodavo, kaip pradžiuginti mamą.
„Sveikindavome mamą dažniausiai Kovo 8-osios proga, ant upės šlaito priskindavome žibučių, nupiešdavome piešinį“, – prisimena Vilija.
Už tai, kad prižiūrėjo ir gerai auklėjo vaikus, I. Siriūnaitienė ne kartą buvo apdovanota ir sovietiniais laikais. Šis Prezidentės apdovanojimas, sako, garbingiausias jos gyvenime ir priduria, kad vaikus užaugino Lietuvos labui. Gegužės 3 d. I. Siriūnaitienę ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio pasiimti lydės sūnaus Rimvydo šeima bei dukra Vilija.
„Šiandien nieko nekeisčiau, nesigailiu, kad gimdžiau tiek vaikų. Šiandien esu laiminga, kad vaikai visi geri, sveiki“, – džiaugiasi I. Siriūnaitienė.
„Sunkus gyvenimas buvo. Maža būdama susirgo dukra Vilytė, teko ja rūpintis, vėliau kraujo vėžiu susirgo devynmetė dukra Jolantėlė, kurios po trejų metų netekau“, – skaudžiais išgyvenimais dalijasi moteris.
Vėliau Irena ištekėjo antrą kartą ir su dabartiniu vyru Petru susilaukė sūnaus Nerijaus ir dvynių – Jolitos ir Jurgitos. Paskaitę skelbimą, kad Šakių rajone reikalingi darbuotojai ūkyje, persikėlė su visa šeima į Turčinus ir pradėjo su vyru dirbti tuometiniame Šešupės tarybiniame ūkyje. Irena pasakojo, kad augino gyvulius, o pieną, grietinę, varškę moteris autobusu veždavo parduoti į Šakius, kad tik kažką daugiau galėtų nupirkti vaikams. Irena pasakoja, kad gausiai šeimynai reikėdavo paruošti nemažai maisto, šiandien moteris šypsosi ir sako, kad „vien bulvių prikept reikėdavo kelias petelnes“, o išvirtas puodas sriubos greitai ištuštėdavo.
„Vargau, vargau... visko buvo. Pati būdama beveik penkiasdešimties susirgau onkologine liga. Medikai pasakė, kad liko gyventi trys mėnesiai...Galvoju, nejaugi mergaičių neužauginsiu ir sakau – Dieve, aš tikrai nemirsiu“, – šiandien prisimena Irena.
Prie pokalbio prisijungusi dukra Vilija Leščevičienė pasakoja, kad tuomet mama į viską žvelgė labai optimistiškai, kovojo su liga ir ją įveikė.
Vaikus mokė darbo
Pasiteiravus, kaip Irena auklėjo savo vaikus, ši sako, kad gana griežtai.
„Pasakydavau dukroms, kada namo sugrįžti iš šokių, bet joms dažniau buvau kaip sesuo, daug kalbėdavomės – su Vilyte, Algyte apie jų vaikinus. Išeidama į darbą paskirdavau darbus. Kas švarą palaiko kambariuos, kas valgyti daro, kiti prie gyvulių padėdavo. Raimondas ypač mėgdavo tvarkyti kambarius“, – prisimena Irena. Dukra Vilija atvirauja, kad namų ruošos darbų ypač jai nemažai tekdavo atlikti, nes mama anksti ryte išeidavo į darbą, o sugrįždavo tik vėlai vakare. Irenos vaikai patys užsidirbdavo – sodindavo mišką, ravėdavo kolūkio daržus.
Šiandien I. Siriūnaitienė džiaugiasi, kad visi vaikai užaugę pasuko gerais keliais ir susikūrė savo gyvenimus. Moteris su vyru Petru šiuo metu gyvena Panoviuose, alytnamyje, kurį susitvarkė, išpuoselėjo aplinką – gėlių gausybė auga ne tik lauke, bet jų pilni vazonai ir kambariuose. Nors šiandien namai ištuštėję, bet šeimos nariai susirenka per įvairias šventes. Į 70-ąjį Irenos gimtadienį susirinko pusšimtis artimųjų, moterį ypač pradžiugina 13 anūkų. Tiesa, į mamos jubiliejų atvyko ne visi vaikai, kadangi keturi emigravę – gyvena Anglijoje bei Airijoje. Irena su jais bendrauja internetu, o metų pabaigoje planuoja vykti pasisvečiuoti pas dukrą į Airiją.
Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Motinos dienos proga pasveikino daugiavaikę motiną Ireną Siriūnaitienę iš Panovių ir įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.
Nieko nekeistų
I. Siriūnaitienė sako, kad laisvalaikiu mėgsta spręsti kryžiažodžius, skaityti knygas, kurias perka arba keičiasi su draugėmis, bei mielai apsilanko Panoviuose organizuojamuose renginiuose.
Dukra Vilija, kuri šiuo metu gyvena arčiausiai mamos, ją nuveža iki gydytojų, padeda buityje.
Mama ir dukra dažnai nuvažiuoja prie Mituvos upės (Meškininkų k., Jurbarko r.), kur anksčiau gyveno. Dukra Vilija šiandien prisimena, kad su broliais ir seserimis čia miške skindavo uogas, grybaudavo, upelyje prisižvejodavo žuvies ir sugalvodavo, kaip pradžiuginti mamą.
„Sveikindavome mamą dažniausiai Kovo 8-osios proga, ant upės šlaito priskindavome žibučių, nupiešdavome piešinį“, – prisimena Vilija.
Už tai, kad prižiūrėjo ir gerai auklėjo vaikus, I. Siriūnaitienė ne kartą buvo apdovanota ir sovietiniais laikais. Šis Prezidentės apdovanojimas, sako, garbingiausias jos gyvenime ir priduria, kad vaikus užaugino Lietuvos labui. Gegužės 3 d. I. Siriūnaitienę ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio pasiimti lydės sūnaus Rimvydo šeima bei dukra Vilija.
„Šiandien nieko nekeisčiau, nesigailiu, kad gimdžiau tiek vaikų. Šiandien esu laiminga, kad vaikai visi geri, sveiki“, – džiaugiasi I. Siriūnaitienė.
Juozas iš Šakių:
