Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Gelgaudiškio dvaro sodyboje dūzgė it avilyje – čia vyko Lietuvos bitininkų sąjungos ir Šakių rajono bitininkų draugijos organizuota XLIII Lietuvos bitininkų šventė – Medaus festivalis. Pirmą kartą rajone organizuotas grandiozinis renginys buvo skirtas tiek mažam, tiek dideliam. Čia buvo galima viską sužinoti apie bites, bitininkystę, medų, papročius ir tradicijas.

Tradicijų nelaužo

Kiekvienais metais rugpjūčio pirmąjį savaitgalį vis kitame regione bitininkai organizuoja išskirtinę šventę, į kurią sukviečiami bičiuliai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Kaip ir kasmet tradicinė, dvi dienas trunkanti bitininkų šventė prasidėjo vidurdienį Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios, tradiciškai pagerbti mirę bičiuliai, pašventintas medus. Po šv. Mišių iškilminga bitininkų draugijų eisena su vėliavomis patraukė į Gelgaudiškio dvaro sodybą, kur vyko oficialus šventės atidarymas. Lietuvos bitininkų sąjungos vėliavą iškilmingai pakėlė gerai žinomas mūsų krašto bitininkas, gelgaudiškietis Jonas Gvildys.

Lietuvos bitininkų asociacijos prezidentas, profesorius, habilituotas daktaras Algirdas Skirkevičius pasveikino visus susirinkusius akcentuodamas, kad kasmet rengiamos šventės tikslas – padėti jaunajai kartai susidomėti bitėmis, bitininkyste ir šviesti visuomenę, siekiant populiarinti medaus ir kitų bičių produktų vartojimą.

Prezidentas pažymėjo, kad ši šventė ypatinga, nes kartu minima 30 m. Lietuvos bitininkų sąjungos atkūrimo sukaktis.

Į šventę atvyko ir keletas garbingų svečių, vienas jų – Europos parlamento nario Broniaus Ropės padėjėjas Audrius Stankevičius, kuris parlamentaro vardu įteikė keturias padėkas nusipelniusiems draugijų pirmininkams. Renginyje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas taip pat sveikino bitininkus su švente ir padėkas įteikė Lietuvos bitininkų sąjungos pirmininkui prof., habil. dr. A. Skirkevičiui ir dviem viceprezidentams – Kaziui Stepylai bei doc., dr. Algirdui Amšiejui.

Šventėje buvo pagerbti ir jaunieji Lietuvos bitininkai, kurie vos prieš mėnesį dalyvavo tarptautinėse jaunųjų bitininkų varžybose Slovakijoje ir užėmė 9-tą vietą.

Svarbiausia oficialios šventės dalis – pažangiausio Lietuvos bityno paskelbimas. Šįmet tarp laimėtojų yra mūsiškiai – antra vieta atiteko Rimantui, Tautvydui ir Vyteniui Vaičiūnams. Pažangiausio bityno titulu šiais metais puikuojasi Kauno bitininkų draugijos nario Igno Karecko bitynas, o trečioji vieta teko plungiškiui Donatui Abručiui. Antrą šventės dieną apdovanojimų bitininkams, konkursų dalyviams taip pat netrūko. Vyko „Medaus karaliaus“ rinkimai, „Nuosavos gamybos inventoriaus“ ir „Meistriškiausio bitininko“ konkursai bei konkursai vaikams. O „Geriausios Lietuvos bitininkų draugijos“ rinkimuose trečia vieta džiaugėsi šakiečiai.

Šventėje – mokslininkų paskaitos

Medaus šventėje itin didelis dėmesys skirtas lankytojams. Smalsuoliams, besidomintiems bitininkyste, apie medaus naudą, sveiką gyvenseną ir bitininkystės amatą buvo skaitomos paskaitos.

Ypač noriai žmonės rinkosi pasiklausyti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof., dr. Rimanto Stuko ir Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidento gyd. Povilo Rimkaus paskaitų apie medaus naudą sveikatai. Anot gydytojo P. Rimkaus, žmonės medicinoje medų naudoja jau seniai, o dabar daktaras sako, kad „medų valgyti sveika, bet reikia žiūrėti į kiekius, nes vis dėlto tai yra angliavandeniai“. Doc., dr. A. Amšiejus skaitydamas mokslinę paskaitą davė daug praktiškų patarimų ir atkreipė dėmesį į tai, kaip reikia ruošti bites žiemai.

Apie bitininkystę nuo pačių jos ištakų

Kurgi kitur, jeigu ne šioje šventėje, medus upeliais tekėjo. Nors paklausti bitininkai nedrąsiai gyrėsi derliumi, pažiūrėjus į šventinę puotą ir prekystalius, buvo galima suprasti, kad bitininkų „aruodai“ tikrai netušti. Šventėje bičiuliai ne tik prekiavo medumi, midumi, kitais bičių produktais, bet ir vaišino, davė paragauti, kvietė prisijungti prie įvairių edukacijų.

Kam nesinorėjo klausytis paskaitų, dvaro prieigose buvo ir ką veikti, ir ką pamatyti. Bitininkas J. Gvildys programoje „Medaus kelias“ smalsuoliams mielai pasakojo bitininkystės istoriją. Bitininkas čia pat demonstravo, kokius įrankius ar įrangą anksčiau naudojo bitininkai ir kaip laikui bėgant keitėsi inventorius. Bitininkas lankytojams pasakojo, kuo ypatingas Zanavykų medus.

Kas jau viską sužinojo apie medų, kitose parko erdvėse galėjo domėtis, kur senovės lietuviai naudojo vašką. Į žvakių liejimą – vieną seniausių senovinių amatų – buvo galima ne tik pažvelgti iš šalies, bet ir patiems pamėginti išlieti gryno vaško žvakę. Dalyviai čia pat galėjo pamėginti patys išsisukti medaus, ar dalyvauti jo pilstymo varžybose.

Konkursai ir akcijos masino lankytojus

Atrakcijų netrūko nei suaugusiems, nei vaikams – pastariesiems buvo įrengtos ir kūrybinės dirbtuvės „Molio bitės“, ir parengtos kitos programos, kuriose pramogavo net patys mažiausi šventės dalyviai.

Svečius it bites prie medaus sukvietė degustacijos konkursas, kur lankytojai turėjo ne tik paskanauti, bet ir surašyti ant lapelių, kuris kurio bitininko produktas jų gomuriui labiausiai tiko ir patiko. Susidomėjusius degustacija stebino brolių dvynių iš Kupiškio rajono Viliaus ir Igno Jackevičių bitininkavimo ypatumai, nes šviežias medus tekėjo iš čia pat stovinčio avilio ir jį buvo galima iš karto ragauti.

Pasirodo, broliai prieš metus pagamino „išmanųjį avilį“, kuris yra nedarinėjamas, turi stiklinę sienelę, pro ją matyti, kaip viduje darbuojasi bitės. O įdomiausia, kad avilys turi kranelį, kurį atsukus teka medus. Jame sukonstruoti specialūs plastikiniai koriai pasukus raktą išsiskiria. Taip nebereikia medaus kopinėti, sukti ir atlikti kitų darbų, kad bičių dovanos patektų ant stalo. Per šventę „išmanusis avilys“ sulaukė daug smalsuolių ir smaližių dėmesio.

Kam pabodo skanauti medų ir midų, kuriam šventėje taip pat buvo skiriama daug dėmesio, galėjo pasižvalgyti po mugę. Čia įprastų prekeivių buvo mažai, daug prekiautojų pardavinėjo iš tiesų autentiškus, susijusius su bitininkyste gaminius, o vadinamo kičo buvo vos vienas kitas kioskelis. Anot šventės organizatoriaus K. Ūso, tai bitininkai stengėsi, kad mugėje būtų kuo daugiau  prekiaujama specifiniais  gaminiais.

Pasižvalgius po mugę iš tiesų į akis krito ir nevalgomi gaminiai, kuriuose vyravo bitininkystės tema. Pirmą kartą Šakių rajone šiaudinėmis ir iš žolelių pagamintomis bitutėmis prekiaujanti ukmergiškė Kristina Vašatkevičienė džiaugėsi užsukusi į Suvalkiją. Žmonės čia toli gražu ne šykštūs, o priešingai – mugėje domisi jos rankų darbo gaminiais ir perka. 25-erius metus tokius gaminius kurianti technologijų mokytoja sako bitės motyvą pasirinkusi neatsitiktinai – visa jos šeima bitininkauja, o ji pati neseniai atsisakė šio  hobio, kad turėtų laiko mieliems rankdarbiams kurti.

Lankantis bitininkų šventėje susidarė įspūdis, kad ji yra ne respublikinė, o tarptautinė, nes dvaro prieigose buvo girdėti kalbant įvairiomis kalbomis – rusiškai, latviškai, lenkiškai, vokiškai, estiškai. Šakių bitininkų draugijos pirmininkas K. Ūsas sako tikėjęsis, kad į renginį atvyks apie tris tūkstančius lankytojų, tačiau jau šeštadienio popietę buvo aišku, kad svečių čia kur kas daugiau negu planuota, o aplink dvaro teritoriją nusidriekė ilgos automobilių eilės.

Iš tiesų tokia šventės dalyvių ir lankytojų gausa stebinti neturėtų – vien Lietuvos bitininkų sąjungai priklauso 45 draugijos, o kur dar svečiai iš kaimyninių šalių. Šiame gausiame būryje ir Šakių bitininkų draugija, kurioje yra 83 nariai, laikantys daugiau kaip 2000 bičių šeimų. Nuo 2017 m. liepos mėn. draugijai vadovauja K. Ūsas.