Sakoma, kad kol žmogus kuria – tol gyvena. Puikus to pavyzdys – kriūkietė Marija Bacevičienė. Neseniai aštuoniasdešimt vienerių sulaukusi moteris prie Kriūkų Šv. Lauryno bažnyčios pristatė savo darbų parodą „Ūkininko kiemelis“. Žvali, visuomet su šypsena veide Marija teigia, jog kurti tereikia noro.

 

Pasak moters, nuo vaikystės ji svajojo būti medicinos sesele, tačiau gyvenimas nulėmė, jog moteris trylika savo gyvenimo metų praleido bažnyčioje, o vėliau didžiąją savo kūrybos mūzą  rado prie siuvimo mašinos.

„Kai atsisėdu prie siuvimo mašinos, pamirštu visus darbus. Tai jau įaugę mano kraujyje“, – sako pašnekovė.

Prieš dvidešimt metų pradėjusi kurti, ji gyrėsi savo nertomis suknelėmis aprengusi visas kriūkietes. Dar vėliau Marija atrado pomėgį siuvinėti. Pašnekovė pasakoja, jog visi kūriniai lipdėsi po mažą trupinėlį: iš pradžių komponuodavo mažus rankdarbius, nerdavo paveikslėlius o galiausiai visa tai peraugo į aplikacijų paveikslus, kuriuose skirtingomis audinių medžiagomis vaizduojama gamta, pasakų motyvai, krikščioniško tikėjimo elementai. Taip pat savo idėjas moteris realizuoja iš pūkų kurdama įvairaus dydžio gyvūnus. Daugiausiai jos kolekcijoje naminiai gyvūnai (avys, karvės, veršelis, katė, šuo), bet yra ir zebras, drambliukas.

„Man reikėjo tik geros medžiagos kurti iškamšoms, o kai jas gaudavau, – iškart kurdavau“, – sako M. Bacevičienė.

Moteris atvirauja, jog kurti gyvūnus daug lengviau nei siuvinėti paveikslus. Norint sukurti paprasčiausią gyvūnėlį pakanka kelių valandų, tačiau paveikslui prireikia ir keleto dienų.

Kūryba aplanko Mariją vakarais.

„Naktį planuoju – dieną dirbu“, – teigia kūrinių autorė, atviraudama, kad savo idėjomis mielai dalijasi su vaikais bei anūkais.

„Ką pati išmokstu, viską perduodu vaikams“, – sako pašnekovė.

Kriūkietė prasitarė, jog Šakių gyventojų laukia dar vienas jos kūrinys, tačiau sunku pasakyti, kada jį išvysime ir koks konkrečiai jis bus.  

Gedvilė Januškevičiūtė