Tikintieji šiais metais Velykas sutiks kitaip nei įprasta. Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas vicedekanas Vytautas Antanas Matusevičius kalba, kaip karantino metu pasitiksime ir švęsime šv. Velykas.

Pastarąsias savaites šv. Mišios aukojamos žmonėms nedalyvaujant. Šakių parapijos klebonas vicedekanas V. A. Matusevičius sako, kad tokiose Mišiose jį stiprina viena tikėjimo tiesa, kuri kalba apie šventųjų bendravimą.

„Dvasiniu būdu mes visi esame drauge. Bažnyčia moko, kad Mišiose dalyvauja čia, žemėje, gyvenantys Keliaujančios Bažnyčios nariai. Taip pat Viešpaties auka vienija skaistykloje esančius Kenčiančios Bažnyčios narius. Pagaliau danguj esantieji Triumfuojančios Bažnyčios nariai jungiasi į bendrą Jėzaus Kristaus auką. Maldos dėka galima įveikti laiko ir erdvės ribas ir susitikti su visais Mistinio Kristaus kūno arba Bažnyčios nariais“, – pasakoja apie savo patyrimus tokiose Mišiose vicedekanas.

Jis primena, kad negalintys dalyvauti Mišiose yra raginami priimti dvasinę arba troškimo Komuniją ir taip vienytis su kitais broliais sesėmis, kad reikėtų sužadinti nuoširdų gailestį už savo nuodėmes ir nuoširdžiais, paprastais žodžiais pakviesti Jėzų į savo širdį.

Šiemet Velykoms pas savo artimuosius nesugrįš daug užsienyje gyvenančių mūsų kraštiečių, į gimtinę pas tėvus šventėms nevažiuos ir didelė dalis Lietuvoje gyvenančių žmonių. Klebono teiraujamės, kaip pasiruošti Velykoms, ką apmąstyti šiuo fizinės izoliacijos laikotarpiu?

Dvasininkas pripažįsta – šiųmetės Velykos labai skiriasi nuo kitų ir viliasi, kad viskas gali išeiti į gera.

 „Esame kviečiami per gavėnią ruoštis pagrindinėms metų šventėms. Svarbi yra asmeninė ir bendruomeninė malda. Labai patartina kasdien paskaityti ir apmąstyti ištrauką iš Šventojo Rašto, kitokią dvasinę knygą. Galima klausyti Marijos radijo laidų. Ten būna daug įdomių ir naudingų transliacijų bei konferencijų, kasdien transliuojamų Mišių. Šeimoje, kurią popiežius šv. Jonas Paulius II pavadino „namų bažnyčia“, reikėtų šiuo metu vieni kitus labiau mylėti, sakyti daug gražių ir šiltų žodžių, visokeriopai vieni kitiems pagelbėti ir bent trumpai kasdien pasimelsti“, – ragina klebonas ir primena, kad Lietuvos vyskupai ragina kas vakarą 20 val. šeimose melstis šv. Juozapo litaniją ir maldą, prašant šv. Juozapo globos.

Velykų šventės yra visų liturginių metų kulminacija ir branduolys. Visi norėtume, kad jos būtų ypatingos ir džiugios. Tokios jos gali būti, sako pašnekovas, tik svarbu atverti širdis vieni kitiems ir Prisikėlusiajam. Galbūt Velykas buvo galima nukelti? Pasak dvasininko, Velykos nekeliamos, nes niekas nežino, kada situacija pasaulyje taps normali ir gyvenimas sugrįš įpraston vagon. Be to, liturginiuose metuose yra ir kitų švenčių bei laikotarpių. Iškėlus Velykas gali kilti tam tikra sumaištis, o dabar viskas vyksta savo metu. Anot kunigo, „svarbiausia, kad Jėzus prisitaiko prie mūsų situacijų ir laimina savo žmones“.

Teiraujamės, o kaip dėl velykinės išpažinties. Ji atidėta iki birželio 29 d., Šv. Petro ir Povilo šventės, vadinasi, nėra skubos atlikti išpažintį prieš Velykas?

„Kunigai yra pasiruošę kasdien suteikti Atgailos sakramentą. Norintys jį priimti turėtų ateiti bažnyčion, kai ji yra atidaryta, arba susitarti su kunigu kitu metu. Galima išpažinti savo nuodėmes ir gauti išrišimą nebūtinai prie klausyklos, tik reikėtų kunigo paprašyti švęsti Atgailos sakramentą būtent tokia forma. Sunkiai sergantiems ligoniams ir seneliams galima kviesti kunigą bet kada, ypač jei penitentas yra ištiktas sunkios ligos ir jo gyvybei gresia pavojus. Stipresni senjorai tepalaukia meto, kai bus atšauktas karantinas ir tada teatlieka savo velykinę pareigą“, – sako Šakių parapijos klebonas.

Sekmadienį išauš Velykų rytas. Dvasininkas kviečia Velykų rytą dalyvauti klausant šv. Mišių transliacijos per televiziją, internetu ar radiją ir ragina susikaupti ir melstis, o ne tik būti pasyviu žiūrovu, stebėtoju ar komentuotoju.

„Jeigu daugelis šeimų tą rytą taip vieningai ir nuoširdžiai melstųsi, o paskui su ramia ir džiugia širdimi sėstų už velykinio stalo, patirtų prisikėlusio Jėzaus artumą ir jėgą pergalės prieš blogį ir mirtį“, – sako dvasininkas.

Velykos yra dvasinė šventė, galbūt ji mums gali suteikti vilties nugalėti negandas, pandemiją?

„Velykos iš tikro yra šviesios vilties šventė. Jėzus nugalėjo mirtį ir blogį, o mums padovanojo Dievo vaikų garbę ir laisvę. Todėl net karų, sąmyšių ar pandemijų metu krikščionis neišsigąsta ir nenusimena. Jėzus stipresnis už visas tas negandas. „Jeigu Jėzus už mus, tai kas prieš mus?“ – klausia apaštalas Paulius.

Tikėjimas yra tvirtas pamatas, ant kurio galime stovėti, o Dievas yra mūsų uola prisiglausti, tvirtovė gelbėtis. Esame kviečiami melstis ir prašyti drąsos, vilties, sveikatos ir pagijimo sergantiems, apsaugos sveikiesiems. Galime prašyti ir kitų žmonių, kad už mus pasimelstų. Malda – vertingiausia dovana, kurią galime vieni kitiems padovanoti“, – kalbėjo dvasininkas.