Liepos 17 d. Lekėčiuose praūžė jau tradicinis, mėlynių derliaus metu organizuojamas Mėlynių festivalis, džiuginęs galybe pramogų, koncertine programa su žymiausiais atlikėjais. Mėlynės akcentas ir mėlyna spalva vis labiau užvaldo Lekėčius ir festivalio dalyvius, ir nors vakarėjant Lekėčius nuprausė stiprus lietus, tai neišgąsdino renginių išsiilgusių žiūrovų.

Vasara jau neįsivaizduojama be Mėlynių festivalio. Lekėtiškiai šventei ruošiasi, nuo metų pradžios ieško naujų idėjų, nors šiemet koronaviruso pandemija gerokai patampė organizatoriams nervus. Pasak Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro renginių organizatorės Mildos Ratomskienės, jie ilgai nežinojo, ar apskritai šventė bus. Galbūt prieš pat šventę organizatorių paskelbta informacija, kad į šventę patekti bus galima tik su galimybių pasais, pateikus dviejų skiepų kortelę arba užsiregistravus, šiek tiek žiūrovų atbaidė. Tačiau šventės dieną tereikėjo prie įėjimo užsiregistruoti. Taigi šeštadienio dieną vasariškos kaitros, primenančios gerai įkaitusią pirtelę, nepabūgę, renginių išsiilgę žmonės iš visos Lietuvos sugužėjo į Lekėčius.

Nuo pat ryto Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro stadione bei Paliekio parko prieigose rikiavosi prekybininkai, kurie siūlė nuo naminės duonutės iki gruziniškų prieskonių ar Kaukazo saldumynų. Šventės lankytojai galėjo paragauti būtent šventei  paruoštų Lekėčių bendruomenės moterų klubo kibinų ir pyragėlių su mėlynėmis.

Medžių paunksmėje sutiktas šio krašto renginius įamžinantis fotografas Algirdas Jonas Repšys siūlė jo paties surinktų vaistažolių, šventei specialiai paruošė žolelių rinkinuką moterims.

O štai apie puikiai žinomą sodininką-bitininką dr. Algirdą Amšiejų Mėlynių festivalio žiūrovai buvo apspitę kaip bitutės apie korį. Susirinkusiems jis pasakojo, kokią naudą duoda bičių produktai, demonstravo, kaip ir kokia spalva žymima bitė motinėlė.
„Šiandien pastatyti bet kur bičių avilius neįmanoma, nes žmonės jų bijo. Šitos bitės negelia, esu selekcininkas, išvestos visiškai nepiktos bitės, prie kurių gali eiti kas tik nori. Keista, kad šiandien žmonės vis dar nežino apie bičių produktus, nėra valgę bičių pienelio“, – kalbėjo A. Amšiejus.

Paliekio parko prieigos festivalio dieną virto tikromis dirbtuvėmis, čia amatininkus ir sertifikuotus tautodailininkus iš visos Lietuvos sukvietė tradicinių amatų meistras-muziejininkas Gintas Čekauskas. Vilkijietė tekstilininkė Rita Budrevičienė pamokė, kaip nusiausti paprastutę vytinę juostelę, šiaudinių sodų rišėja Lina Žaliauskienė mokė verti sodą, greta aidėjo vilniškio kalvio Evaldo Kapčiaus kūjo dūžiai, čia savo amatus pristatė ir mūsiškiai – karpinių meistrė Meilutė Andriukaitienė bei tautodailininkai Daiva ir Gediminas Jėčiai bei kiti.

O kaip svarbiausias šventės akcentas – mėlynės? Pačiomis uogomis prekiavo vos viena gelgaudiškiečių šeima, už litrą prašė penkis eurus. Mėlyniautojas Romas pasakojo, kad dvi dienas šventei mėlynes su šeima rinko Novaraisčio girioje.

Mėlynos spalvos akcentais organizatoriai išpuošė ženklą, žymintį Lekėčių miestelį, įrengė asmenukei pasidaryti skirtą ir kitas renginio vietas.

O kasmet organizuojamas konkursas „Aprangos kodas – Mėlynių festivalis“ sulaukia vis daugiau dalyvių, pasipuošusių mėlynais rūbais bei aksesuarais. Konkurse šiemet dalyvavo 15 dalyvių, kai kurie pasiruošė tiesiog ekspromtu, tačiau buvo ir tokių, kurie drabužius ar aksesuarus gamino ir šiam renginiui ruošėsi iš anksto. Buvo kuo pasigrožėti ir „Aprangos kodo“ konkurso žiūrovams, ir kvalifikuotai vertinimo komisijai. Įvairios nominacijos skirtos kone visiems „Aprangos kodo“ konkurso dalyviams. Štai šeimyniškiausia nominacija skirta Putinauskų šeimai, konkurso debiutas – penkiametei Evitai Liutkaitytei, stilistinis subtilumas – lekėtiškei Medeinai Ratomskytei, o originaliausią įvaizdį sukūrė šakietė Rima Rauktienė. Ji per petį persimetusi šios šventės simbolį mėlynes, 155 mėlynus medžiaginius kamuoliukus, sakė, kad taip pasipuošdama norėjo pasveikinti šventės šeimininkus, visa dūšia mylinčius savo miestelį, ir visus šio krašto žmones.

Vaikščiojant po didžiules festivalio erdves veiklos užteko visiems – netgi keturkojai galėjo dalyvauti orientacinėse varžybose. Kaip pasakojo orientacinio žygio organizatorė, Lietuvos kinologijos centro vadovė Monika Venytė, atvykę iš Kauno, Šalčininkų ir kitų Lietuvos miestų dalyviai su savo augintiniais – lietuvių skalikais, Džeko Raselo terjerais, vokiečių aviganiu ir kitų veislių augintiniais – sėkmingai finišavo pėsčiomis įveikę apie 10 kilometrų trasą, aplankę Didįjį šaltinį, Miško muziejų, Rūdšilio partizanų žeminę bei kitas šio krašto žymias vietas.

O ir Mėlynių festivalio scenoje visą šeštadienio dieną netrūko veiksmo. Pasidalinti savo kūryba kvietė laisvas mikrofonas, į sceną vienas po kito lipo liaudiškos muzikos atlikėjai. Išsiilgę tikrojo profesionalumo galėjo aplankyti Lekėčių mokykloje-daugiafunkciame centre atidarytą kauniečio, žinomo dailininko Vidmanto Vaitkevičiaus tapybos darbų parodą.

O jau 18 val., suskambus fanfarų garsams, į sceną muziejininko G. Čekausko garbingai buvo įnešta Lekėčių vėliava, nuskambėjo ir šventės himnas, kurį atliko moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ (vad. Jurgis Jarašius). Mėlynių festivalį atidaryti buvo pakviesti grafai Mėlynės, kurie paskelbė ir dar vieną džiugią žinią – šiemet Lekėčiams sukanka 515 metų. Pasveikini lekėtiškius ir šventės svečius atvyko kaimynai iš Vilkijos, rajono meras Edgaras Pilypaitis tradiciškai dovanojo dainą.

Džiaugėsi miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis, kad pagaliau pavyko sugrįžti į laisvesnį gyvenimą, užsiimti tuo, kas visiems teikia džiaugsmą.

„Pernai Lekėčiai turėjo garbingą mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardą, kurį, manau, pateisino su kaupu, na, o šiemet Lekėčiai švenčia garbingą 515 metų jubiliejų, kuris byloja apie čionykščių ištvermę, ilgaamžiškumą, tradicijų puoselėjimą bei nuolatinę ambiciją augti visomis prasmėmis“, – susirinkusius šventės dalyvius sveikino miestelio seniūnas.

Kaip sakė renginio vedėja M. Ratomskienė, svarbiausia yra žmonės, todėl kasmet Mėlynių festivalio metu pagerbiami bendruomenės žmonės, geradariai, kurie stengiasi kažką gražaus sukurti, savo darbais pradžiuginti miestelėnus. Šiemet nuoširdžiai padėkota G. Čekauskui, A. J. Repšiui, Danutei Kasparevičienei, Arūnui Matusevičiui, Žilvinui Lebedžinskui, Rimantui Dailidei, Nijolei Šuopienei, Martynui Laukaičiui, Valdui Martynaičiui, UAB „Lenergija“ bei UAB „Agrolina“.

Visai į oficialios festivalio atidarymo dalies pabaigą pradėjo niauktis dangus, praūžęs smarkus lietus šiek tiek praskirstė šventės žiūrovus, bet vėliau vėl žmonių minios plūstelėjo pasižiūrėti vakarinės programos, kurioje žinomi atlikėjai žiūrovus džiugino iki pat vėlaus vakaro.