Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) verčia dar vieną puslapį. Prieš 95-erius metus pradėjusi kurti savo istoriją, šiandien organizacija yra vieninga ir stipri. LASS 95-mečio proga šalyje vyksta daug įvairių renginių, seminarų, susitikimų, konferencijų, o liepos 1 d. Zyplių dvare LASS pietvakarių centras organizavo meninės raiškos ir kūrybos festivalį.

LASS 95-mečio proga į Zyplių dvarą suvažiavo būrys regėjimo negalią turinčių žmonių – daugiau nei 300 dalyvių iš septyniolikos LASS filialų.

 

LASS pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė paskelbusi festivalio pradžia pasidžiaugė, kad visus čia susirinkusius vienija ne regėjimo negalia, o bendra veikla – bendrystė su kitu žmogumi, noras susitikti, kūryba.

Muzika ir daina aklųjų ir silpnaregių gyvenime vaidina išskirtinį vaidmenį, padeda realizuoti meninius gebėjimus, net trylika muzikuojančių kolektyvų džiugino žiūrovus savo dainomis, poezijos posmais, muzika, drama. Daugelyje filialų veikia rankdarbių ar darbinio užimtumo būreliai, tad po renginio niekas neskubėjo skirstytis, kiekvienas galėjo apžiūrėti darbščiųjų rankų būrelių gaminius, jų įsigyti.

Pirmasis aklųjų suvažiavimas, įvykęs 1926m. liepos mėn. Kaune, žymi organizuotos aklųjų veiklos pradžią ir nuo jo pradedama skaičiuoti organizacijos istorija. Nuo 1989 m. organizacija pavadinta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Ji taip vadinasi ir dabar. Prieš 30 metų LASS buvo priimta į Europos aklųjų sąjungą, o po metų ir į Pasaulio aklųjų sąjungą.

LASS Šakių rajono filiale 55 nariai, turintys regėjimo negalią, juos buria Vitalė Kolegienė.

„Draugo“ inf.