Vienija ne regėjimo negalia, o bendra veikla

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) verčia dar vieną puslapį. Prieš 95-erius metus pradėjusi kurti savo istoriją, šiandien organizacija yra vieninga ir stipri. LASS 95-mečio proga šalyje vyksta daug įvairių renginių, seminarų, susitikimų, konferencijų, o liepos 1 d. Zyplių dvare LASS pietvakarių centras organizavo meninės raiškos ir kūrybos festivalį.

LASS 95-mečio proga į Zyplių dvarą suvažiavo būrys regėjimo negalią turinčių žmonių – daugiau nei 300 dalyvių iš septyniolikos LASS filialų.
 
LASS pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė paskelbusi festivalio pradžia pasidžiaugė, kad visus čia susirinkusius vienija ne regėjimo negalia, o bendra veikla – bendrystė su kitu žmogumi, noras susitikti, kūryba.

Muzika ir daina aklųjų ir silpnaregių gyvenime vaidina išskirtinį vaidmenį, padeda realizuoti meninius gebėjimus, net trylika muzikuojančių kolektyvų džiugino žiūrovus savo dainomis, poezijos posmais, muzika, drama. Daugelyje filialų veikia rankdarbių ar darbinio užimtumo būreliai, tad po renginio niekas neskubėjo skirstytis, kiekvienas galėjo apžiūrėti darbščiųjų rankų būrelių gaminius, jų įsigyti.

Pirmasis aklųjų suvažiavimas, įvykęs 1926m. liepos mėn. Kaune, žymi organizuotos aklųjų veiklos pradžią ir nuo jo pradedama skaičiuoti organizacijos istorija. Nuo 1989 m. organizacija pavadinta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Ji taip vadinasi ir dabar. Prieš 30 metų LASS buvo priimta į Europos aklųjų sąjungą, o po metų ir į Pasaulio aklųjų sąjungą.

LASS Šakių rajono filiale 55 nariai, turintys regėjimo negalią, juos buria Vitalė Kolegienė.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.