Liepos 6-oji rajone: renginių įvairovė ir visus suvienijusi „Tautiška giesmė“

himnas kriukai
Trečiadienio vakarą himną giedoti rinkosi rajono miestelių ir kaimelių bendruomenės – „Tautiška giesmė“ aidėjo ir Žemojoje Panemunėje. L. Liutvinienės nuotr.


Agnė KEREIŠIŪTĖ
Milda ČEBANAUSKAITĖ

Nuo Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečio prabėgo  14 metų – tada, 2009 m. liepos 6d., pirmąkart nuvilnijo akcija „Tautiška giesmė aplink pasaulį“. Prireikė tiek nedaug laiko, kad ši tradicija giliai įsišaknytų lietuvių širdyse – šiandien nė vienas nebeįsivaizduojame Liepos 6-osios be susitelkimo, vienybės ir skambančio himno. Tad ir šiemet karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną lydėjo virtinė renginių, kuriuos vainikavo „Tautiška giesmė“.  

Minėdami Valstybės dieną šakiečiai atidavė duoklę himno autoriui Vincui Kudirkai. Geriau pažinti šviesuolio asmenybę bei apmąstyti jo gyvenimo vingius kvietė Zanavykų teatras, Šakių kultūros centre parodęs spektaklį „Vincutis“, pastatytą pagal Vydo Asto pjesę „Lietuvos tilto atsiminimai“ ir Juliaus Būtėno biografinę apybraižą „Vincas Kudirka“.

himnas kudirkos naumiestis
Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejaus darbuotojos ekskursijos dalyvius vedžiojo po žymiausias miesto vietas, kuriose jų laukė staigmenos. V. Endriukaitytės nuotr.

Užsisklendus kultūros centro scenos užuolaidoms, žiūrovai patraukė Vinco Kudirkos paminklo link. Čia apie „Tautiškos giesmės“ autoriaus nuveiktus darbus, charakterį bei milžinišką indėlį kuriant mūsų valstybės identitetą papasakojo Zanavykų teatro aktorė Rima Rauktienė. Ji ragino vertinti tai, ką turime, ir neužmiršti, kam už tai esame dėkingi.

„Šiandien mes visi kartu mūsų gimtąja kalba giedosime „Tautišką giesmę“. Gimtąja kalba, kurią turėdami mes esame be galo laimingi. Jeigu kas to dar širdy neturi, tegul pajunta kiekvienas, nes didis jausmas turėti savąją kalbą. Daugybė pasaulio tautų jos neišlaikė, o mes, nors ir tryptą, mindžiotą, kankintą, uždarytą, išvarytą, bet atgavome. Tegul ji visados skamba mūsų lūpose“, – sakė R. Rauktienė.

Į aikštėn plūstančius šakiečius kreipėsi ir LR Seimo narė Irena Haase. Sveikindama kraštiečius ji linkėjo atrasti ryšį tarp praeities ir dabarties bei priminė, jog išgyvename ne pačius lengviausius, laikus, tad privalome susitelkti, būti stiprūs ir vieningi.
„Linkiu visiems išminties, stiprybės, siekti užsibrėžtų tikslų, dirbti valstybei ir ją ginti. Lai mūsų „Tautiška giesmė“, kuri šiandien skambės visuose pasaulio kampeliuose, vienija lietuvaičius, stiprina lietuvaičius ir aukštai iškelia mūsų istorijos vėliavą“, – kalbėjo I. Haase.

himnas sakiai
Kai kurie šakiečiai šventinę dieną spėjo apsilankyti net keliuose renginiuose – pavyzdžiui, kraštietė Jolanta Bizaitė (vilkinti tautinį kostiumą) į Šakius giedoti „Tautiškos giesmės“ atvyko tiesiai iš minėjimo sostinėje. G. Bernotienės  nuotr.

Na, o laikrodžiui išmušus 21 val., sveikinimo kalbas pakeitė „Tautiška giesmė“  – ją užvedė Astos Grigaitienės diriguojami ansambliai, vėliau pakvietę susikibti rankomis ir visiems kartu linksmai užtraukti lietuvių liaudies dainas.  

„Tautiškos giesmės“ gimtinė Liepos 6-ąją veiklomis taip pat nenusileido. Čia vyko teatralizuota ekskursija ,,Trumpos istorijos iš tų laikų“, kurios metu dvi drąsios ir gudrios Kudirkos Naumiesčio ponios visus kvietė pasivaikščioti po anų laikų miestą.

himnas slavikai
Ekskursijos dalyviai aplankė knygnešį Antanėlį, pas kurį buvo galima įsigyti net deficitinių Kudirkos Naumiestyje (to meto Vladislavove) spausdintų šventų paveikslėlių. Prie Širvintos tilto ekskursantai sutiko nelegalia prekyba užsiimančią moterį, o kita stotele  tapo „vokiška parduotuvė“, kurią Vincas Kudirka vadino „pardavinyčia“. Visiems ekskursijos dalyviams buvo išdalinti netikri dokumentai ir pinigai, tad šie galėjo nusipirkti vokiškų prekių.

Teatralizuotą susipažinimą su senų laikų miestu vedė Vinco Kudirkos muziejaus edukatorė Vaida Janulevičiūtė ir bibliotekos darbuotoja Kristina Tučinskaitė, o kartu su jomis keliavo tiek suaugę, tiek maži istorijos gerbėjai.

Sintautai Karaliaus Mindaugo karūnavimo proga svečius pasitiko pasipuošę tautiniais drabužiais –  čia buvo pristatyta kostiumų paroda „Abipus Nemuno juostos... Sūduva ir Mažoji Lietuva“, kurią sintautiečiai ir miestelio svečiai galės apžiūrėti iki Žolinių.

Sintautų kultūros centro renginių organizatorės Rūtos Bučinskaitės teigimu, ši idėja kilo norint simboliškai paminėti ne tik Valstybės, bet ir Tautinio kostiumo dieną.

„Tautinis kostiumas yra mūsų išausta tapatybė“, – teigė audėja ir parodos iniciatorė R. Bučinskaitė, kuri šventės dalyviams ne tik papasakojo apie tautinį kostiumą ir jo ypatumus, bet ir parodoje pristatė savo ir kultūros centro saugomus kostiumus. Čia taip pat puikavosi keturi Mažosios Lietuvos kostiumai, kuriuos atgabeno Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos atstovės kartu su kolekcijos kūrėja Jolanta Povilaitiene.

himnas luksiai
Šalia kostiumų parodoje galima išvysti aprengtus manekenus, atskiras kostiumų detales, o užkietėjusiems smalsuoliams autentiškus apdarus ir aksesuarus leidžiama net pačiupinėti. Parodoje taip pat eksponuojamos audimo staklės ir senovinė siuvimo mašina, o R. Bučinskaitė pabrėžė, jog šie įrankiai toli gražu ne tik eksponatai, jie vis dar naudojami ir puikiai atlieka savo funkcijas.  

Parodos atidarymą lydėjo modelių pasirodymas – Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos siuvimo mokytoja J. Povilaitienė pristatė tris skirtingus Mažosios Lietuvos kostiumus, o audėja R. Bučinskaitė – du mūsų krašto kostiumus.  

R. Bučinskaitė renginio dalyviams priminė, kad tautinis kostiumas nėra tik scenos drabužis.

„Jei jus pakvies Lietuvos Prezidentas ar Anglijos karalienė, galite apsirengti tautinį kostiumą“, – juokaudama pasakojo audėja.

Pasirodo, tautinis kostiumas turi protokolinio kostiumo statusą, todėl, anot Rūtos, taip apsirengę  nesuklysite ir atrodysite išskirtinai.

Įvairūs renginiai praūžė ir kituose rajono kampeliuose – miestelių ir kaimelių bendruomenės Liepos 6-ąją minėjo skirtingai. Aktyviai praleisti šventinę dieną  taip pat kvietė sporto ir laisvalaikio klubas „Vėjas“, suorganizavęs dviračių žygį maršrutu Šakiai–Griškabūdis–Pilviškiai–Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai. Finišą dviratininkai pasiekė 21 val., kuomet mūsų kraštą, Lietuvą ir pasaulį sujungė „Tautiška giesmė“ – 14-ąjį kartą pademonstruota lietuvių  vienybė žydėjo visu gražumu.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.