Rangovai, pagrindinius statybos darbus užbaigę dar praėjusių metų pabaigoje, pažadėjo pavasarį sugrįžti ir sutvarkyti visus išryškėjusius defektus. Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą Statybos įstatymą, yra nustatytas minimalus garantinis atliktų darbų terminas: statiniams - 5 metai, paslėptiems darbams - 10 metų, tyčia paslėptiems darbams - 20 metų. Atliktiems gerbūvio darbams galioja tik vienerių metų garantija. Deja, kaip pastebėjo Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius, tuoj sulauksime rudens, tačiau seniūnijoje statybos darbus vykdžiusios UAB „Sumeda“ atstovų dar vis nematyti. „Pagrindinės problemos kyla dėl V. Gustainio gatvės, kurioje blogai atstatytas gruntas. Kai palyja, ant žvyrkelio atsiranda didžiulis sluoksnis molingo dumblo. Kermuškalnio gatvėje yra palikta įgriuva. Bliuviškių kaimo Alksnupio gatvėje taip pat nekokybiškai atstatyta žvyro danga. Vienoje vietoje įdėtas suskilęs šulinio rentinys. Yra ir gerbūvio darbų trūkumų,- nesudygusi veja prie siurblinės, kai kur matyti griovių nuslinkimai“,- seniūnijos teritorijoje išryškėjusius defektus vardijo S.Naumavičius. Dėl visų šių problemų kaimo gyventojai pirmiausia skundžiasi seniūnui. „Mes tik prašome padaryti tai, kas priklauso. Didelių investicijų čia nereikia“,- sakė seniūnas. Tuo tarpu UAB „Sumeda“ statybos direktorius Gintautas Uldinskas pareiškė, jog iš turimų „prieš“ ir „po“ užfiksuotų kelio nuotraukų matyti, jog žvyrkelių danga nėra prastesnės kokybės nei buvo prieš projekto vykdymą. „Šita gatvė jau buvo prasta. Mes nesame kokie gatvių atstatinėtojai. Žmonės nori geresnės gatvės, negu turėjo...“,- seniūno pareikštomis pretenzijomis dėl V. Gustainio gatvės kokybės piktinosi UAB „Sumeda“ atstovas. Nuvykę į V. Gustainio gatvę, dumblo tikrai neradome, kadangi 30 laipsnių karštis šiuo metu jį pavertė dulkančia molinga kelio danga. „Atstatant gatvę, buvo sumaišytas smėlis, žvyras ir molis. Reikėtų tiesiog sutvirtinti šią kelio dangą,- gal pakaktų ir kelių mašinų žvyro“,- savo nuomonės neslėpė rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis, kuriam pritarė ir „Šakių vandenų“ vadovas Vaidas Litinskas. Rangovai laikėsi tvirtos pozicijos,- gatvės būklė nepablogėjo.
Galima tik pasidžiaugti, jog be didesnių problemų buvo išspręsti išryškėję statybos darbų defektai Kriūkų seniūnijoje. Čia statybos ir montavimo darbus vykdė du rangovai,- UAB „Sumeda“, tiesusi nuotekų tinklus, bei „UAB „Litkomas“, vykdžiusi valymo įrenginių statybą. Konkrečius statybos darbus atliko statybinė organizacija „Hidrokesta“. Dėl išryškėjusių nekokybiškų darbų su pareiškimu į rajono tarybos narius kreipėsi kriūkietis, rajono tarybos narys Zenonas Ulkė. Jis piktinosi, kad esant akivaizdiems trūkumams, darbų priėmimo komisijos nariai be jokios sąžinės graužaties pasirašė po priėmimo aktu. Darbo broko nepastebėjo ir objekto statybos priežiūrą atliekantys atsakingi darbuotojai. Į tarybos nario pretenzijas buvo operatyviai sureaguota ir per kelias dienas pagrindiniai trūkumai pašalinti. „Problemų buvo dėl Šilo, Taikos ir Pušyno gatvių. Statybininkai jau sutvarkė keturias pralaidas, aptvarkė kelkraščius. Liko tik vietomis nelabai kokia veja, tačiau esant tokiems karštiems orams, sunku ko nors geriau tikėtis“,- sakė projekto vykdytojams daugiau rimtesnių pretenzijų neturėjusi Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė.
Tuo tarpu Kidulių seniūnas Mindaugas Mykolaitis neslėpė, jog seniūnijos gyventojai ypač pikti dėl gerokai apgadintų kelių. „Nekokybiškai atstatyta asfalto danga miestelio pagrindinėje Nemuno gatvėje. Ten, kur buvo taisyta, dabar asfaltas įsmukęs. Bėdų iškilo ir dėl žvyrkelių dangos, sugadintas vienas įvažiavimas. Po lietaus įvažiuoti automobiliu būna neįmanoma“,- kiduliečių pretenzijas vardijo seniūnas M.Mykolaitis. Jo manymu, panašios bėdos visose seniūnijose. Svarbiausia, kad statybininkai nesikratytų atsakomybės ir stengtųsi geranoriškai pašalinti defektus.
Žmones gąsdina didėsiantys mokesčiai
„Šakių vandenų“ direktorius Vaidas Litinskas tikisi, kad su statybinėmis organizacijomis pavyks rasti bendrą kalbą ir esami statybos darbų defektai visose seniūnijose bus pašalinti. Anot jo, dabar svarbiausia yra tai, kad žmonės iki žiemos suskubtų prisijungti prie nutiestų nuotekų tinklų. Štai Kriūkų seniūnijoje nuotekų valymo paslaugomis turėtų naudotis apie 50 namų valdų, tačiau kol kas prisijungę tik 14 gyventojų. Kodėl kaimo gyventojai tokie vangūs? V. Litinsko manymu, prisijungimas prie centralizuotų tinklų naujam abonentui kainuoja ne mažiau kaip 2 tūkstančius litų. Be to, žmonės supranta, kad prisijungus teks pradėti mokėti mokestį už nukanalizuotą vandenį,- vadinasi, mokestis už vandenį išaugs dvigubai. „Todėl jie ir atidėlioja prisijungimo darbus vis tolyn, kad tik nereikėtų turėti papildomų išlaidų. Deja, tokiu būdu ir toliau teršiama aplinka, tačiau tai mūsų aplinkosaugininkams visai nerūpi. Mes patys neturime įgaliojimų bausti žmonių už aplinkos taršą, todėl ir negalime jų vien prašymais priversti naudotis centralizuotais nuotekų tinklais“,- apie iškylančias problemas kalbėjo V. Litinskas. Kol kas milijonus litų kainavę nuotekų valymo įrenginiai beveik visose seniūnijose stovi be darbo. Be abejo, vis labiau griežtinami aplinkosauginiai reikalavimai anksčiau ar vėliau palies ir seniūnijų gyventojus, - jie privalės laikytis nuotekų šalinimo tvarkos arba mokėti solidžias baudas.