Vandens pramogų paslaugos sustiprino bendruomeninį verslumą

pocevicieneAsta GVILDIENĖ
 
Šiomis ypač karštomis dienomis Voverių tvenkinys gulte apgultas vasarotojų. Čia nuo šiol galima ne tik pasimaudyti, bet ir paplaukioti baidarėmis ar vandens dviračiais. Be to, uždaroje teritorijoje yra patogi pavėsinė su židiniu, automobilių aikštelė ir nemokamos vietos palapinių statymui. Visa ši paslaugų infrastruktūra sukurta įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą „Aktyvaus poilsio zonos prie  Voverių tvenkinio plėtra, teikiant vandens turizmo paslaugas“, kuris kadaise tarp rajono bendruomenių buvo sukėlęs nemažai aistrų ir diskusijų.
 
Nuotr. E. Pocevičienė džiaugėsi realybe virtusia vizija, kurios įgyvendinimas savo lėšomis būtų užtrukęs per ilgai, kad būtų išsaugota tokiai paslaugai teikti šiuo metu egzistuojanti verslo niša.
 
Praėjusių metų rudenį Šakių krašto vietos veiklos grupės valdyba ilgai nesutarė, kam skirti po trečiojo kvietimo likusius nepanaudotus 136 tūkst. 636 litus. Lyg ir buvo iš anksto susitarta juos palikti Šakių bendruomenių centrų asociacijos projektui, kuris būtų naudingas visoms bendruomenėms, ypač toms, kurios neturėjo galimybių pasinaudoti europiniais pinigais. Tačiau, kadangi pagal taisykles visos bendruomenės galėjo pretenduoti į likusius pinigus, buvo pateiktos dar trys paraiškos. Aukščiausia balų suma ir buvo įvertintas šis Voverių bendruomenės centro „Jotija“ projektas, kurį ji įgyvendino kartu su partnere – Bunikių kaimo bendruomene „Kregždantė“. Tarp bendruomenių tai sukėlė daug diskusijų ir nesutarimų. Kad užkastų karo kirvius, Voverių bendruomenės centro pirmininkė Elena Pocevičienė sutiko susimažinti projekto lėšas ir pasidalyti likusius pinigus su Šakių BCA.

Pasak jos, šis projektas, kurio vertė 42 tūkst. 240, 76 lito, buvo pirmųjų dviejų Voverių bendruomenės įgyvendintų projektų tęsinys. „Seniai turėjome susikūrę savo viziją. Mums būtinai reikėjo šio projekto, dėl kurio pernai vyko mūšis. Kurti vandens turizmo paslaugą savo lėšomis būtų užtrukę per ilgai, kad būtų išsaugota tokiai paslaugai teikti šiuo metu egzistuojanti verslo niša, - teigė E. Pocevičienė. -  Projektas leido jau šiandien turėti savo vandens pramogų paslaugų infrastruktūrą, pasiūlyti poilsiautojams aktyvų poilsį Jotijos ir Orijos upėmis bei Voverių tvenkinyje. Į paplūdimį privežta smėlio, įsigytos penkios baidarės, trys vandens dviračiai, valtis, kuriuos jau šiandien galima išsinuomoti. Jų priežiūrai nupirktas aukšto slėgio plovimo įrenginys „Kärcher“.  Dar galutinių kainų neturime pasitvirtinę, dabar viena valanda pasiplaukiojimo kainuoja tik 5 litus. Norint visai dienai išsinuomoti baidarę ar vandens dviratį tektų sumokėti 20 litų.“

Voverių bendruomenės centro pirmininkės teigimu, jų kraštas yra strategiškai patogioje vietoje vandens pramogoms organizuoti, turintis ypač  turtingą gamtos paveldą, tvenkinio ilgis siekia apie 4 km, su savita pakrančių specifika, leidžiančia pritraukti papildomus turistų srautus. Prie šio vandens telkinio yra sukurta pradinė infrastruktūra reikalinga tokio pobūdžio paslaugoms teikti ar verslumui vystyti ne tik bendruomenės, bet ir visos savivaldybės teritorijos mastu.

Pačiame Voverių centre prie vandens telkinio yra suformuotas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis reikiamoms poilsio zonoms steigti 2,8 ha žemės sklypas. Tai atveria galimybę be rizikos investuoti ar skirti kofinansavimo lėšas. Šiame sklype yra būtini projektui vykdyti objektai, tokie kaip pagalbinio ūkio pastatas su sandėliavimo patalpomis, lauko tualetai, automobilių stovėjimo, krepšinio ir tinklinio aikštelės. Įrengtos prieigos prie vandens, pastatytas lieptas, valčių, vandens dviračių eksploatacijai reikalinga prieplauka - krantinė. Teritorijoje galima statyti palapines, o esant reikalui įkurdinti ir visą palapinių miestelį.

„Jurbarko kraštas turi savo dviračių takus, tačiau jau yra kalbama, kad pro Bunikius, Voverius, Gelgaudiškį būtų galima sukti ratą, tada tokių vietų, kaip pas mus, kur žmonės galėtų apsistoti ir papoilsiauti, atsirastų ir daugiau, - kalbėjo E.Pocevičienė. -  Ateityje čia planuojame įrengti ir kemperių aikštelę – tereikia atvesti vandenį ir elektrą. Teritorija atoki ir saugi, vartai užsirakina – galima ramiai turistauti. Viena problema – žvyrkelis. Jei nusitiestų asfaltas, būtų geresnis privažiavimas prie šios erdvės.“ Be to, įgyvendinus projektą, sukurta viena darbo vieta. Įsigytos įrangos priežiūrai ir priėmimui – išdavimui įdarbintas Voverių bendruomenės narys Silverijus Čižeika. Jo teigimu, be instrukcijos ir liemenės nė vienas į baidarę neįlips – tvarka griežta, nes vandenyje visko gali atsitikti.   

Be to, reikia paminėti, kad šis projektas įgyvendintas pirma laiko. Nors jis turėjo būti baigtas lapkričio mėnesį, tačiau, susiklosčius palankioms aplinkybėms, jau tvarkomi paskutiniai pridavimo dokumentai, išleistas reklaminis lankstinukas.  Projektu siekiama sukurti kiekybiškai ir kokybiškai naują poilsiui prie vandens ir baidarių turizmo paslaugą, kuria kaip projekto naudos gavėjai jo vykdymo metu nemokamai naudosis projekto teikėjo vietos bendruomenė, aplinkinių gyvenviečių (Degėsių, Kėpštų, Aleksandravos,  Jakaičių,  Valenčiūnų,  Sutkių ir kt.)  bei projekto partnerio Bunikių bendruomenės centro ,,Kregždantė“ nariai. Verslumas bus skatinamas paslaugą parduodant kitiems vartotojams ir gautas pajamas  investuojant  į turizmo infrastruktūros plėtrą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.