Rugsėjo 19 dieną Gelgaudiškio dvaro Didžiojoje salėje vos sutilpo visi rajono valdžios ir verslo atstovai, atvykę į Finansų ministerijos inicijuotą renginį, kuriame buvo diskutuojama apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas ir Lietuvos integraciją į euro zoną.

 

 

Šio renginio tikslas – aptarti įgyvendinamus, jau įgyvendintus ir būsimus ES struktūrinių fondų projektus tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Renginio moderatorius Vyriausybės ministro pirmininko patarėjas Justas Pankauskas visus susirinkusiuosius pasveikino su praėjusiais metais garbingai išlaikytu pirmininkavimo ES Tarybai egzaminu ir pasirengimu 2014 – 2020 metų ES fondų investicijų panaudojimui bei euro įvedimui.

Kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip esame susiję su ES fondų lėšomis  įgyvendintais projektais. Vieni juos administravo, kiti įgyvendino, dar kiti tiesiog kasdien susiduria su projektų rezultatais. Tad ES fondų indėlio į mūsų gyvenimo kokybės gerinimą neįmanoma nepastebėti – jis jaučiamas tiek savivaldybės, tiek bendruomenių, tiek daugelio žmonių gyvenamoje aplinkoje. Ką dar galėtume padaryti, kad kiekvienas mūsų rajone investuotas euras atneštų dar didesnės naudos?

Sveikinimo žodį susirinkusiesiems taręs rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius atvirai pasidžiaugė turtingiausio šalies žmogaus – finansų ministro apsilankymu mūsų krašte. „Pas ką pinigai – pas tą tvarka ir gyvenimas“, - juokavo meras, pristatydamas svečiams rajoną, kaip pieno, mėsos ir grūdinių kultūrų didžiausią tiekėją Lietuvoje. Kalbėdamas apie 2007 – 2013 metų ES struktūrinių fondų investicijas rajone, jis pabrėžė, kad daugiausiai pinigų – 79 mln. 426 tūkst. 010,73 lito buvo skirti vandentvarkos ir vandenvalos projektams. Meras apgailestavo, kad šie pinigai buvo skirti tik trasų tiesimui, ir, deja, nė vieno lito vandens kokybės gerinimui bei gręžinių gręžimui. Nemažai ES investicijų panaudota kultūros ir turizmo sektoriui (36 mln. 100 tūkst. 453,13 lito) bei aplinkotvarkai (23 mln. 765 tūkst. 677,96 lito).  Mažiausiai ES lėšų skirta rajono verslui – tik 27 tūkst. 231 litas. Iš viso rajone per praėjusį laikotarpį buvo įsisavinta 243 mln. 111 tūkst. 615,49 lito. Iš jų ES parama sudarė 193 mln. 730 tūkst. 624,70 lito, savivaldybės lėšos – 16 mln. 132 tūkst. 531,26 lito.

Finansų ministras Rimantas Šadžius savo pranešime kalbėdamas apie ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą ir šiandien aktualiausius eurointegracijos aspektus, kvietė ateinančio laikotarpio pinigus išleisti kuo naudingiau ir efektyviau, išmokti ne tik įsisavinti, bet ir investuoti. Po to vykusioje rajono valdžios ir verslo atstovų diskusijoje „Pagerinta susisiekimo ir turizmo infrastruktūra. Kokiose dar srityse  Šakių rajono savivaldybės gyventojai jaučia eurointegracijos naudą? Kaip „paramą“ galutinai pakeisti investicijomis Šakių rajono savivaldybėje?“ dalyvavo į renginį atvykę Lietuvos verslo darbdavių konferencijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, UAB „DOJUS agro“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė, ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės pavaduotojas Ramūnas Dilba, Europos socialinio fondo agentūros Projektų valdymų skyriaus l.e.p. programos vadovė Rasa Ramansevičiūtė bei Lietuvos verslo paramos agentūros Projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ignas Paukštys.

Diskusijos metu J.Bertašius išsakė nemažai kritikos dėl 2014 – 2020 metų ES lėšų investavimo strategijos, ypač dėl Vidaus reikalų ministerijos nustatytų kriterijų, priskiriančių šalies savivaldybes prie probleminių arba tikslinių teritorijų. Nuo to priklauso investicijos į rajonų centrus, siekiant sumažinti skirtumus tarp regionų. Pagrindinis rodiklis – gyventojų skaičius. Mūsų rajono savivaldybėje gyvena apie 32 tūkst., Šakių mieste – 5 tūkst. 864  gyventojai. Pasak mero, trūksta tik truputėlį daugiau nei šimto, kad mūsų savivaldybės centras papultų į tikslinių teritorijų sąrašą.

„Tai reiškia, kad mūsų galimybės ateinančiame etape būtų ribotos, nors visi ES dokumentai rodo kitaip. Jei būčiau moteris, sakyčiau, jog nepatikau ministrui, tačiau esu vaikinas. Tad iš kur tokia diskriminacija? – klausė J.Bertašius. -  Tokie miesteliai kaip Kuršėnai, Lentvaris ir kt. įeina į tikslinių teritorijų sąrašą, o Šakiai kažkodėl nepapuola. Dar yra laiko iki spalio 1 dienos. Tikėkimės, kad ši klaida bus ištaisyta, nes investuojant tik į dalies rajonų centrus didėja skirtumai tarp jų gyventojų gyvenimo kokybės ir patrauklumo.“

Rajono meras Finansų ministrui ir Seimo nariui Mindaugui Basčiui įteikė dokumentus dėl 2014 – 2020 metų ES lėšų investavimo strategijos ir rajono savivaldybės finansinės situacijos. Juose atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirstant ES lėšas privaloma atsižvelgti į mūsų kaimiško žemdirbiško rajono specifiką. Būsimos 2014 – 2020 metų ES investicijos nesiejamos ir nederinamos su 2007 – 2013 metų investicijomis, nors turėtų jas papildyti ir užbaigti, siekiant maksimalaus lėšų panaudojimo efekto.

J.Bertašius ministrui pateiktuose raštuose išdėstė ir susidariusią sudėtingą savivaldybės finansinę situaciją. Remiantis 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, nustatytas 18 mln. 268 tūkst. litų gyventojų pajamų planas. Per aštuonis šių metų mėnesius surinkta 10 mln. 717 tūkst. litų arba 88 proc. planuotų šio mokesčio pajamų. 2013 metų gyventojų pajamų mokesčių planas sudarė 15 mln. 39 tūkst. litų. Buvo nesurinkta 420 tūkst. litų. Matome, kad šių metų planas padidintas 3 mln. 229 tūkst. litų. Savivaldybės biudžetui tenkanti šio mokesčio dalis sudaro 67, 78 proc. (2013 metais – 57, 34 proc.). Liekamoji dalis padidinta dėl socialinių pašalpų ir išmokų priskyrimo savivaldybės savarankiškajai funkcijai.

Pasak mero, problema ta, jog nerenkant gyventojų pajamų mokesčio, stringa biudžetinių įstaigų ir programų finansavimas, kadangi pirmaeiliu uždaviniu tampa savalaikis pašalpų išmokėjimas. Savivaldybė priversta imti trumpalaikę paskolą apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Dokumente taip pat išdėstytos kitos dvi problemos – švietimo ugdymo proceso ir priešgaisrinės saugos funkcijos finansavimas. Tad prašoma įvertinti susidariusias aplinkybes ir pagal galimybes peržiūrėti finansavimą minėtoms sritims.

V.Levickis, apžvelgęs verslo situaciją rajone, pabrėžė, kad jai skiriamas vos 1 proc. ES lėšų. „Vienintelis sprendimas  tam, kad vystytųsi paslaugų sektorius ar amatai, turi būti vidinė perkamoji galia. Pats lengviausias būdas pritraukti pinigus – turizmas, - teigė jis. - Iš internetinio puslapio, kurį peržvelgiau prieš čia atvykdamas, sunku būtų susidaryti įspūdį, kodėl turėčiau čia atvažiuoti ir palikti savo pinigus.“ Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas klausė, ar investuojant į grožį, į dvarus, į kelius ir parkus pagalvota, kur stovės ledų kioskelis, gėlių paviljonas ar kokio kito verslininko parduotuvėlė?

Šakių verslo klubo prezidento Arūno Tarnausko manymu, reikalingas kitoks valstybės požiūris į regionus, nes čia esanti vietinė rinka labai menka. „Patikėkit, čia išlaikyti verlą daug sunkiau nei kurioj nors kitoj vietoj. Ir kaštai čia didesni. Jei turizmo atžvilgiau nesame patraukli vieta – valstybė turėtų padėti, kad taptume patrauklesni: arba elektra pigesnė, arba mokestis mažesnis, arba dar kokia kita lengvata, - siūlė verslininkas. - Kitaip čia liks tuščios teritorijos. Nereikės nei mokyklų, nei ligoninių.“

Susitikimo su žiniasklaida metu, finansų ministro paklausėme, kada Lietuvoje gyvensime taip pat gerai, kaip šiuo metu gyvena į užsienį emigravę mūsų tautiečiai? Jis atsakė vienareikšmiai: - „Kai užsidirbsime...“ Tačiau neslėpė  svajojantis,  jog tai įvyktų po septynerių metų. Mat tuomet Europos Sąjungos šalims bus skirstomi naujo laikotarpio pinigai. „Noriu, kad mūsų šalis jų negautų, t.y. neatitiktume to biednumo kriterijaus“, - paaiškino R.Šadžius.