Per pastaruosius metus vis nutikdavo vienas už kitą skaudesni įvykiai, kuriuose nukentėdavo vaikai, – sumesti į šulinį, mirtinai sumušti ar sutraumuoti kartais net visam likusiam gyvenimui. Atsižvelgiant į tokią situaciją, šalyje susizgribta, kad reikalingi budintys globėjai. Asmenys, kurie galėtų kad ir vidury nakties savo namuose priglausti dėl smurto, girtavimo ar kitų priežasčių iš šeimos paimtą vaiką.

Šakiuose, kaip ir kiekvienoje savivaldybėje, yra du socialiniai darbuotojai, kurie rengia globėjus, įtėvius. Kaip minėjo rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, paskutinėje paruoštų globėjų laidoje yra viena moteris, kuriai įteiktas budinčios globėjos pažymėjimas. Deja, kaip ir visose kitose šalies savivaldybėse, taip ir pas mus tokių žmonių, kurie norėtų tapti budinčiais globėjais, nėra daug.

Sprendžiant tėvų globos netekusių vaikų, ypač vaikų iki trejų metų, globos nustatymo ir apgyvendinimo klausimą yra siūloma organizuoti budinčių globėjų veiklą savivaldybėje bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko globos (rūpybos) šeimoje srityje. Būtent tokius žingsnius dabar ir stengiamasi atlikti mūsų rajone.

Praėjusį penktadienį rajono meras Edgaras Pilypaitis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė ir L. Pocevičiūtė susitiko su labdaros ir paramos fondo „Žiburys“ generaline direktore Kristina Stepanova. Susitikimo tikslas buvo konkretus ir aiškus – aptarti fondo siūlomas paslaugas budintiems rajono globėjams.

Kaip pasakojo K. Stepanova, jos vadovaujamas fondas stengiasi apsaugoti vaikystę teikdamas paslaugas, palaikymą ir paramą be tėvų globos likusiems vaikams ir jų globėjams ar įtėviams.

„Mes galime žmogų ir įdarbinti, nes kartais, kol nėra konkretaus įstatymo, koks turėtų būti budinčių globėjų modelis, žmonės nori socialinių garantijų. Kitas variantas – kai asmuo pasirašo paslaugos teikimo sutartį. Tačiau žmogui tada sudėtingiau, nes mokesčius metų pabaigoje turi skaičiuotis pats. Pirmuoju atveju budintis globėjas būtų įdarbintas mūsų organizacijoje ir mes būtume atsakingi už atlyginimo mokėjimą, kuris būtų minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio“, – komentavo K. Stepanova.

Tiesa, savivaldybei tokios paslaugos pirkimas iš „Žiburio“ fondo atsieitų 700 eurų per mėnesį už vieną budintį globėją. Apie 400 eurų būtų skiriama budinčiam globėjui, likusieji 300 eurų būtų skirti globėjo mokymams, psichologo, kitų specialistų suteiktos pagalbos apmokėjimui. Šiam fondui priklausantys budintys globėjai taip pat kartą per mėnesį dalyvauja supervizijose, kuriose, bendraudami su specialistais, gali išsikalbėti, sulaukti patarimų.

„Pavyzdžiui, tokie susitikimai ypač naudingi paprasčiausiam pasikalbėjimui apie situaciją ir momentą, kai kūdikį reikia grąžinti į šeimą arba nuolatiniams globėjams, juk budintys globėjai prisiriša prie vaikų, tad juos reikia tam paruošti“, – komentavo vadovė.

Toliau bediskutuojant L. Pocevičiūtė išsakė nuomonę apie vaikų mažėjimą mokyklose ir galimybę mokytojams, sumažėjus krūviui, tapti globėjais. Anot jos, pedagogai turi pakankamai kompetencijos, o persikvalifikavę padarytų dar ir gerą darbą. Taip pat vedėja minėjo, jog praverstų gerosios patirties viešinimas, kad žmonės sužinotų, kodėl verta tapti globėju. K. Stepanova savo ruožtu teigė, kad mažesnėse savivaldybėse labai naudingi susitikimai su atskirų seniūnijų gyventojais, jų metu papasakojama apie tai, kuo gyvena globėjai, su kokiomis situacijomis jiems tenka susidurti ir pan.

„Žmonės kartais bijo, nes neturi informacijos. Jei tu neturi supratimo, atsitrauki iš baimės. Tad kuo daugiau suteiki informacijos, tuo žmonėms paprasčiau apsispręsti“, – kalbėjo K. Stepanova.

E. Pilypaitis teigė, kad tokią informaciją reikėtų viešinti pasitelkiant geruosius pavyzdžius – žmones, kurie jau yra tapę globėjais.

Beje, žmogus, siekiantis tapti budinčiu globėju, turi būti gavęs teigiamą išvadą iš atestuotų socialinių darbuotojų pagal Globėjų ir įtėvių konsultavimo ir mokymo programą, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo jau tokią išvadą yra gavęs ir savo šeimoje globoja vaikus.