Pirmadienį Šakių socialinių paslaugų centre penkiems būsimiems globėjams, išklausiusiems Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymus (GIMK), Šakių socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė įteikė pažymėjimus bei džiaugėsi, kad rajone atsiranda norinčių globoti, namų šilumą suteikti ir meile dalintis su beglobiais vaikais.

Nors globoti vaikus nusprendusios moterys ir nenorėjo viešintis, tačiau mielai dalijosi kursų nauda, pamąstymais apie globą. Specialisčių Brigitos Valatkaitytės ir Kristinos Vilytės vestus mokymus šeimos lankė nuo balandžio mėnesio ir sako, jog dabar jų netgi trūks. Pasak moterų, tokius kursus išklausyti būtų verta ir savus vaikus auginantiems tėvams.

„Džiaugiamės grupės vadovėmis – ir koks jų balso tembras, ir temos kaip parinktos. Rodos, nieko nežinai, nors patirties ir turi“, – sakė mokymus išklausiusi ir du savus vaikus į gyvenimą jau išleidusi moteris.

Apskritai GIMK mokymai Šakiuose gana naujas dalykas, nes jie Socialinių paslaugų centre vedami nuo praėjusių metų birželio. Ši grupė – antroji. Anksčiau mokymus baigė trys šeimos, šįkart pažymėjimai įteikti penkioms būsimoms globėjoms, tačiau tai nereiškia, kad tik išklausę mokymus asmenys iškart imasi globoti vaikus. Specialistai dar turi parašyti išvadas, o ir patys būsimi globėjai globai tik ruošiasi, apie tai mąsto. Tiesa, daugelis jau žino, nusimatę tam tikrus atvejus. Štai viena moteris ketina globoti sesers neprižiūrimą mažylį, kita nori užauginti sesers dukrą, dar kita kursus išklausiusi moteris planuoja rūpintis pusbroliu, kitos tiesiog jaučia norą padėti užaugti be tėvų meilės likusiems vaikams.

Štai Dalė pasakojo apie globą mąsčiusi seniai, ne kartą buvo atėjusi ir iki Vaiko teisių apsaugos skyriaus durų, tačiau drąsos jas praverti vis pritrūkdavo.

„Pasiryžti tam tikrai reikėjo, bet norisi atiduoti skolą. Vis ateidavau iki tų durų ir nesiryždavau. Užauginau du sūnus, dar norėčiau ir kasas supinti, dvi mergaites globoti“, – pripažino pedagoginį darbą dirbanti moteris.

Tiesa, ji planuoja būti ne nuolatinė, o laikina globėja, tačiau juokauja, kad nežino, kaip bus realybėje, nes abejoja, ar pamilusi globotinius galės juos perleisti kitai šeimai.

„Visą gyvenimą apie tai galvojau. Dukra net sakydavo – paimkim ką nors... Tuo labiau planuoju baigti darbą, o jėgų ir noro yra, tai tik lauksiu pokyčių, nes noriu būti budinti globėja, kalbėta buvo ir apie įdarbinimo galimybes“, – savo apsisprendimą tapti globėja pasakojo Birutė.

Savo patirtimi, išgyvenimais nuolat dalijasi jau anksčiau mokymus išklausiusi ir globėja tapusi Rasita. Ji akcentuoja, kad reikia ne tik skleisti žinią ir imtis globoti, bet ir bendrauti tarpusavy.

„Labai svarbu ir tarpusavy bendrauti. Rodos, tik man vienai tokios problemos, tik man sunku, gal kažką ne taip darau, bet kai susitinki ir pakalbi, supranti, kad visiems tas pats“, – kalbėjo dviejų vaikų globėja.

Žinoma, kaip ji pripažįsta, nereikia tikėtis, kad bus lengva, nes daugelis socialiai apleistų vaikų jaučiasi niekam nereikalingi, nemylimi, nepasitiki savimi, neturi tam tikrų įgūdžių ar yra probleminio elgesio, aktyvūs, tačiau kai matai akivaizdžius vaiko pokyčius, progresą, pasak Rasitos, tai didžiausias atpildas, įvertinimas, prasmė.