Specialiai mero potvarkiu sudaryta komisija iki spalio 1 dienos turėjo pateikti išvadas dėl viešojo sektoriaus subjektų racionalaus finansinių, turto ir žmogiškųjų išteklių naudojimo. Nors tarpinės išvados ir yra, darbas toli gražu nebaigtas – terminą prašoma pratęsti iki gruodžio 15d. Tad kokios perspektyvos ryškėja ir kokio komisijos verdikto galima tikėtis ateityje?

Pretekstas pradėti darbą šiai komisijai kilo po to, kai tarybai dar liepą buvo teiktas sprendimo projektas dėl ambulatorijų tinklo reorganizavimo, tačiau, pritarimo nesulaukus net valdančiojoje daugumoje, šis klausimas iš darbotvarkės išimtas. Tada buvo nuspręsta atidžiau dirstelti ne tik į tai, kaip racionaliai lėšos naudojamos ambulatorijose, bet ir švietimo bei kultūros įstaigose.

„Turime peržiūrėti faktiškai visą viešąjį sektorių ir pažiūrėti, kaip racionaliau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas“, – sakė vicemeras bei komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.

Jis prisimena, kad pirmas žvilgsnis ambulatorijų pusėn buvo atkreiptas dar balandį, kai buvo tvirtinamos šių įstaigų finansinės ataskaitos ir nustatomos ateinančių metų užduotys. Deja, sutinka vicemeras, galbūt į ataskaitas nebuvo atidžiai pasigilinta, nes tąkart ir tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu. Tačiau, anot komisijos pirmininko, jau tada buvo aišku ir „jie patys jautė, kad per daug lėšų išleidžiama valdymui“.

„Jokių ambulatorijų jungimo mes neinicijuosim, bet matydami tai, kad reikės vykdyti sveikatos ministro įsakymus, realiai nelabai įsivaizduojam, kaip tos ambulatorijos tai įvykdys, ypač su ta mobilia komanda, kur turi būti penki žmonės“, – kalbėjo D. Jakavičius, pridūręs, kad jo neįtikina ir argumentai esą paslaugą ambulatorijos pirks.

„Kiek tada reikės tų komandų rajone?“ – svarstė vicemeras, skaičiavęs, jog jeigu šią paslaugą reikės užtikrinti pagal esamų ligonių, kuriems būtina priežiūra namuose, skaičių, tiesiog fiziškai tai bus sudėtinga padaryti.

Pagal dabar parengtą išvadą įstaigos iki lapkričio 1d. turi atnaujinti ir pasikeisti įstatus. Taip pat iki spalio 15 d. merui turi pateikti priemonių planą, kaip pagal pasikeitusius teisės aktus užtikrins būtinąsias paslaugas po sausio 1 d., bei pateikti trijų ketvirčių rezultatų ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius.

Tačiau, kaip minėta, komisija analizuoja ne tik ambulatorijų situaciją, bet ir švietimo bei kultūros įstaigų.

Kalbant apie švietimo įstaigas svarstoma, ar, pavyzdžiui, viename miestelyje, konkrečiai Gelgaudiškyje, tikrai reikalingos trys virtuvės (darželyje, mokykloje ir specialiajame ugdymo centre), ar nebūtų racionaliau maistą gaminti vienoje ir jį teikti dar dviem. Griškabūdyje taip pat virtuvę turi tiek mokykla, tiek darželis.

„Tai skaudžiai paliečianti tema, bet...“ – nedaugžodžiavo pašnekovas.

Nors būta pasvarstymų, kad galbūt būtų galima apjungti kelias mokyklas, visgi mūsų rajone, svarstė vicemeras, tai vargu ar pavyktų padaryti ir dėl nemažų atstumų tarp įstaigų, ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, tokia įstaiga kaip Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras, kalbėjo D. Jakavičius, turi tris sudėtines dalis su ikimokykliniu skyriumi, mokykla ir netgi kultūra. Jis viliasi, kad netgi įstaigai ir sumažėjus iki progimnazijos statuso, ši daugiau nesitrauktų ir gyvuotų. Taip pat ir su Plokščių mokykla-daugiafunkciu centru. Todėl dabar siūloma, kad ugdymo įstaigoms, kur šiuo metu nėra nuolatinių vadovų, konkursai turėtų būti skelbiami. Tas pats galiotų ir Šakių lopšeliui-darželiui „Klevelis“, kur vadovės kadencija eina į pabaigą ir nors kol kas konkursas pareigoms užimti nepaskelbtas, tai planuojama daryti. Tiesa, pabrėžė D. Jakavičius, būtina papildyti vadovų pareigybių aprašus papildomomis funkcijomis.

„Galbūt toje mokykloje vadovas bus vienintelis administruojantis žmogus. Tada jis gaus savivaldybės lėšas, kurios keliauja taip vadinamai ūkinei daliai ir kartu išlaikomas pavaduotojas ūkio reikalams“, – mintimis dalijosi vicemeras, įsitikinęs, kad reikia galvoti, kaip švietimo įstaigų vadovų atlygius padaryti konkurencingus.

Kad mokyklos vadovo pareigybė nėra populiari, parodė ir „Varpo“ mokyklos konkursas, kur susidomėjimą buvo pareiškęs vos vienas žmogus, o ir tas pats neatitikęs visų keliamų reikalavimų.

Pavyzdžiui, Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre tik pavaduotojui metinis poreikis yra 17 tūkst. 369 eurai, nors pagal mokinių skaičių gauna tik 14 tūkst. 843 eurus. Ir tai, kalbėjo vicemeras, be ūkinių lėšų. Jei pridėtume tas lėšas, metinė vadovo alga galėtų siekti 25 tūkst. eurų.

„Matydami tai, turime galvot, kaip pakelti mokyklų vadovų pareigybinius koeficientus“, – dėstė komisijos pirmininkas, tikinęs, kad šie svarstymai jau siūlymų pavidalu suguls ir išvadose.

Visgi tai ir didžioji dilema, nes, lyginant švietimo įstaigas su kultūros, jų vadovų algos yra identiškos mokyklų direktorių ar net didesnės, bet jų ūkis susideda iš 11, kai kur gal 12 žmonių.

Tiesa, D. Jakavičiaus pastebėjimu, kultūros centrų veiklos irgi labai skirtingos, jaučia veiklų suaktyvėjimą per turizmą, bet svarsto, ar po turizmu nepasislepia pati kultūra. Vadovai, pašnekovo vertinimu, turi nuolat būti inovatyvūs. Ar visur taip ir yra – klausimas atviras.  

„Sintautai ir Kudirkos Naumiestis turi laikinus vadovus ir gal juos jungti po vieno vadovo vėliava, bet čia mes turime tik mintį ir ją turbūt mesime svarstyti Kultūros tarybai“,  – mintimis dalijosi komisijos pirmininkas.

Beje, nors kol kas išvadose neatsispindi, bet kalbama ir apie buhalterijos centralizavimą. Galbūt, anot D. Jakavičiaus, jie galėtų dirbti, tarkim, viename skyriuje, o ne atskirose įstaigose, kai atskirai ir reikiamas programas perka ir už jas atskirai moka. Be to, neabejojama, kad šį darbą centralizavus pavyktų padaryti gerokai mažesniam skaičiui darbuotojų nei jis yra šiuo metu. Tačiau tai svarstymai, teigė D. Jakavičius, pabrėžęs, kad galutiniai komisijos darbo rezultatai į išvadas ir konkrečius siūlymus suguls iki gruodžio 15 d.