Gintarė MARTINAITIENĖ

Kas kaltas, kad socialinės paskirties name, esančiame Kęstučio gatvėje, Šakiuose, praėjus vos pusantrų metų po įkurtuvių, pelija ir trūkinėja sienos, žiemą pro langus traukia šaltis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus bandė rasti gyventojai ir specialiai sudaryta komisija. Gyventojai kaltina statybininkus, o šie – gyventojus, tačiau ar kalta tik viena pusė?

Nuotr. Namo gyventoja D. Užgrindytė komisijos nariams aiškino, kad ventiliuoti patalpas, kai ventiliacija veikia tik įjungus elektrą, jai per didelė prabanga.

Susitarti nelengva

Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio vadovaujama komisija, į kurią įtrauktas ne tik generalinio rangovo UAB „Rūdupis“ direktoriaus pavaduotojas Romas Vasiliauskas, bet ir tarybos nariai Kęstutis Gudelevičius ir Irena Hasse, administratoriaus - UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Viltrakis, UAB „Šilumos tinklai“ technikos direktorius Simanas Valaitis, techninės priežiūros atstovai, inžinieriai praėjusį trečiadienį lankėsi 24 butų socialinės paskirties name. Susirinkusi komisija bandė atsakyti į gyventojų keliamus klausimus ir reiškiamas pretenzijas bei rasti kilusių problemų sprendimo būdus. Visgi tai padaryti nebuvo lengva. Gyventojai vieningai kaltino statybininkus ir butuose rodė darbo  broką bei įvairius defektus, o K. Kuncaitis, R. Vasiliauskas ir kiti statybininkų atstovai tikino, kad pirmiausiai turi būti tinkamai vėdinamos bei šaltuoju metų laiku pakankamai šildomos patalpos. I. Haase ir K. Gudelevičius laikėsi savo – nereikia būti ekspertu, įsitikinę tarybos nariai, kad suprastum, jog čia statybininkų darbo brokas. Tuo tarpu iš buto į butą vaikščiojanti komisija vis kartojo: „Daugiau ventiliuoti, daugiau ventiliuoti“. „Jei bute nustatoma didesnė nei 90 proc. drėgmė, kitaip ir negali būti“ tikino UAB „Rūdupis“ direktoriaus pavaduotojas. Jam pritardamas K. Kuncaitis aiškino, kad skalbiniai, ypač šiltuoju metų laiku, turėtų būti džiaustomi ne vonioje, o balkonuose. „Kol gyventojai nepradės elgtis atsakingai - vėdinti patalpų, ventiliuoti, kitaip ir nebus. Mes galime padaryti didžiausius remontus, bet jeigu jie taip elgsis ir toliau, netrukus vėl bus tas pats“, - sakė komisijos pirmininkas. Jis ne kartą akcentavo, kad namas labai sandarus. Drėgmei, kai patalpos nėra pakankamai vėdinamos ir šildomos, nėra kur dėtis, tad ir pelyja kampai. „Jei čia taip ir toliau, tai išsikviesime nepriklausomus statybų ekspertus, kurie ir nustatys, kieno kaltė yra didžiausia“, - neištvėrusi ir nepritardama kai kuriems statybininkų aiškinimams piktinosi I. Haase. K. Gudelevičius kalbėjo, kad namą buvo skubama statyti ir tai buvo daroma šaltuoju metų laiku, tad jis nespėjo pakankamai išdžiūti, o apsigyvenus gyventojams pradėjo lįsti ir defektai. Panašios nuomonės kitą dieną vykusio posėdžio metu buvo ir administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis. K. Kuncaitis aiškino, kad namas, prieš priduodant komisijai, buvo šildomas tris mėnesius ir jokio pelėsio nebuvo. „Bet, gerbiamas vedėjau, supraskit, kad tada žmonės negyveno, valgyti negamino, nesimaudė, tad ir negalėjo iškart pastačius pelyti“, - teigė I. Haase.

 
Įsiskolinusiuose butuose –  mažiau problemų

Kalbėdami apie ventiliaciją gyventojai piktinosi, kad ji nepakankama. „Tai aš turiu ir dieną, ir naktį vonioje laikyti įjungus elektrą, kad man ventiliuotųsi? Na, atsiprašau, bet man tai pinigus kainuoja ir negaliu sau to leisti“, - piktinosi vieno buto gyventoja Danguolė Užgrindytė. Ji demonstravo, kad ventiliacija vonioje veikia tik tuomet, kai įjungiama elektra, nes viskas pajungta ant vieno jungiklio. Kodėl statant namą to nebuvo galima padaryti kaip dviejų atskirų dalykų ir pajungti skirtingais jungikliais, niekas atsakyti negalėjo. Be to, name yra tik tokia ventiliacija – natūrali neįrengta, nes tai nebuvo numatyta projekte. Ne viename bute gyventojai rodė ir nesandarius, susiklaipiusius langus, kuriuos žiemą net skudurais apkamšyti reikėjo, nes šaltis ėjo, varvekliai susidarydavo. „Atvažiavo, kažką pakrapštė, bet dar blogiau pasidarė. Be to, net detalių languose trūksta“, - piktinosi Marija Valaitienė. Problemų yra ir rūsyje, nes palijus jis tvinsta, nuolat jaučiama drėgmė. „Komendantas leido, tai vieną plytą išmušiau, duryse skylę pasidariau, kad vėdintųsi, nes nieko pasidėti neina“, - tikino M. Valaitienė. Tačiau komisijos nariai aiškino, kad nieko gero nebus, jeigu visi pradės mušinėti po plytą ir duryse pjaustyti angas. Specialistai aiškino, kad reikėtų atidaryti ne tik langus, bet bent jau kartkartėmis padaryti skersvėjus, atidaryti duris ir viską vėdinti. „Namas turi išdžiūti, rūsys irgi turi būti vėdinamas. Ant šlapių sienų remontų jums niekas nepadarys“, - akcentavo K. Kuncaitis. Be to, jis pabrėžė, kad daug mažiau problemų yra antroje laiptinėje. „Ir būtent šios laiptinės gyventojai turi daugiausiai įsiskolinimų UAB „Šilumos tinklai“, tad galima daryti išvadą, kad jie daugiau šildė, todėl ir pelėsio čia mažiau“, - mintimis dalijosi komisijos pirmininkas. S. Valaitis patikino, kad daugiausiai pavieniai gyventojai skolingi iki 1500 litų. Įsiskolinimų, kaip tikino M. Viltrakis, jie turi ir už elektrą, ir už vandenį, tik suma nėra labai didelė – iš viso skolos sudaro 1670 litų.

Nors tiek iš komisijos narių, tiek iš gyventojų pusės įvairūs argumentai, reikalavimai, siūlymai ir pastebėjimai liejosi kaip iš gausybės rago, komisija galutiniam apsitarimui ir išvadų pateikimui rinkosi ir kitą dieną. Nuomotojas, tai yra Šakių seniūnija, ir namo administratorius – UAB „Šakių vandenys“, buvo įpareigoti kontroliuoti, ar gyventojai tinkamai eksploatuos gyvenamąjį namą tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku. Be to, nuspręsta nuolat lankytis name ir kalbėtis su gyventojais. Paaiškėjo, kad kai kurie gyventojai tik trečiadienį sužinojo, kaip vasarą įsijungti ir reguliuoti „gyvatuką“. „Gal neblogai, tokius dalykus sužinome po metų“, - stebėjosi gyventoja. Būtent todėl, kad dalis gyventojų nežino, kaip ir ką naudoti, jiems reikia aiškinti. „Visi žinome, kokie žmonės ten gyvena. Jie ten atėjo neparuošti, niekas nepaaiškino, nepamokė. Reikia geranoriškumo, bendravimo“, - tikino UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas M. Viltrakis. Jam pritarė ir seniūnas Alfonsas Jakas.

Cituojant sutarties punktą, kuriame aiškinama, kad jei būsto būklė pablogėjo dėl nuomininko kaltės ar dėl jo kaltės įvyko avarija, nuostolius turėtų padengti nuomininkas. Tačiau I. Haase kalbėjo, kad nustatyti, kas kalčiausi, neina, nes yra ir gyventojų kaltės, broko pridarė ir statybininkai. Namo garantinis laikotarpis yra penkeri metai, tad rangovas broką taisyti privalo. Pasak K. Kuncaičio, dabar turi būti kuo geriau išdžiovintas namas, rangovas įsipareigojo iki rugpjūčio 1 dienos pastato viduje pašalinti defektus, kieme sutvarkyti įdubusias trinkeles. Be to, rangovui siūloma padengti dalį elektros energijos išlaidų, kurios bus reikalingos patalpų džiovinimui. Dar kartą bus iškviesti meistrai, kurie sureguliuos langus. Bus išspręstas ir kelio ženklinimo klausimas. Marijampolės regiono keliai pastatys įspėjamuosius ženklus, įrengs pėsčiųjų perėją. Neaišku, kaip bus išspręstas tvoros klausimas. Gyventojai jos nori, tačiau architektai aiškina, kad toje vietoje yra dujų ir kitos trasos, tad jokia tvora ten negalima. Tuomet K. Kuncaitis prabilo apie galimybę rudenį užsodinti gudobelių krūmų gyvatvorę. Bus sprendžiamas ir vaikų žaidimo aikštelės klausimas, nors tai riboja ir sklypo dydis. I. Haase ir K. Gudelevičius komisijos narių prašė paaiškinti, kodėl pirmumas buvo teikiamas ne žaidimų, o parkavimo aikštelei. Komisijos pirmininkas pripažino, kad apskritai šį namą projektuoti buvo sudėtinga - sklypas nedidelis, Šakiuose kitos vietos šiam namui nebuvo rasta. „Sklypas yra toks, koks yra. Aplink namą turi apvažiuoti gaisrinės automobilis, tokie yra priešgaisrinės saugos reikalavimai“, - aiškino K. Kuncaitis. Pasirodo, dalį žemės sklypo, I. Haase tikinimu, sutiktų perleisti UAB „Hidrotechnika“, tad tikimasi, jog pavyks išspręsti ir šį klausimą. Papildomą smėlio dėžę vaikams, komisijos sprendimu, privalės įrengti Šakių seniūnija.