Violeta SEREDŽIUVIENĖŠiais metais Visuomenės sveikatos centro specialistų atlikti tyrimai parodė, kad Šakiuose veikiančiose ikimokyklinio auklėjimo įstaigose „Klevelis“ ir „Berželis“ itin sparčiai plinta anterobiozė ( spalinukės). Pagal bendrą ištirtų vaikų skaičių vienoje įstaigoje sergamumas anterobioze siekė net 22,06 proc., kitoje - 10,7 proc. „Viena iš pagrindinių tokio spartaus ligos plitimo priežasčių gali būti asmeninės higienos įpročių prastėjimas bei medikų prevencinio darbo stoka. Kiekvienų metų vasaros pabaigoje, prieš prasidedant mokslo metams, šeimos gydytojai turėtų vaikams atlikti anterobiozės tyrimus ir skirti gydymą. Turi būti gydomi ne tik vaikai, bet ir kiti šeimos nariai. Jei šeimoje ar kolektyve ir toliau platinamas ligos užkratas, situacija negerėja”, - apie prevencinio darbo stoką kalbėjo G. Tunikaitienė. Tyrimo metu didžiausias skaičius anterobiozės susirgimų nustatytas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams. Pastaraisiai metais itin sparčiai plintanti pedikuliozė ( utėlėtumas), anot specialistės, yra ne tik neprižiūrimų vaikų palydovė, bet vis dažniau aptinkama ir tvakingai gyvenančių šeimų namuose. „Labai gaila, bet gydymo įstaigos konkrečios informacijos apie šios ligos fiksavimą ir plitimą mums nepateikia. Tai, ką mes žinome, tikrosios situacijos neatspindi”,- apgailestavo pašnekovė G. Tunikaitienė.
Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai nerimauja dėl to, jog nemažėja sergamumas ūmiomis žarnyno užkrečiamomis ligomis ir maisto toksinėmis infekcijomis. Akivaizdu, paprastai žmonės dėl pasireiškusių pirmųjų ligos simptomų, - pykinimo, vėmimo ar viduriavimo, - ne iš karto kreipiasi į medikus, tad visuomenės sveikatos centro turima statistika tikrojo sergamumo lygio neatspindi. „Paprastai negaluojantieji nusiperka vaistinėje vaistų ir gydosi savarankiškai. Tik sunkesniais atvejais ligonis kreipiasi į medikus. Tuomet mes ir gauname pranešimus, pagal kuriuos vykdome epidemiologinį tyrimą. Šiais metas esame gavę daugiau kaip 160 tokių pranešimų”,- sakė G. Tunikaitienė. Anot jos, žarnyno infekcinėmis ligomis užsikrečiama buitinio sąlyčio metu, nesilaikant higienos, nesiplaunant rankų. Užkratas plinta per maistą ir vandenį, ypač naudojantis nesandariais šuliniais. Pasak specialistės, net ir parduotuvėse galima nusipirkti produktų, kurie gali būti salmoneliozės ar kitų žarnyno infekcinių ligų priežastimi.
Šiuo metu didžiausią nerimą visame pasaulyje keliantis Ebolos viruso plitimas mūsų šalies epediomologų vertinamas kaip gana reali grėsmė ir Lietuvos gyventojams. „Esant didelei žmonių migracijai, negalima atmesti ir tokių prielaidų, kad šis virusas gali atkeliauti ir iki Šakių rajono. Žinoma, pas mus pirmiausia gali pasitaikyti įvežtinių užkrato atvejų”,- sakė epidemiologė G. Tunikaitienė. Marijampolėje jau vyko specialūs mokymai ir seminarai, kaip rajono greitosios medicininės pagalbos ir kitų tarnybų specialistai turėtų elgtis, įtarus šią pavojingą ligą rajono gyventojui. Ligonis skubiai būtų gabenamas į Vilniaus infekcinės ligoninės specialų skyrių. Neseniai vienas susirgimas Ebolos virusu diagnozuotas netoli Lietuvos sienų - Čekijoje. Visgi, medikų manymu, kelti panikos tikrai nevertėtų, nes šiuolaikinėmis medicinos priemonėmis, esant eksperimentiniams vaistams bei pakankamai stipriai žmogaus imuninei sitemai, šią pavojingą ligą galima įveikti.

Eduardas iš Griškabūdžio:






