Diskusijų netrūko ne tik susirinkimo metu, bet ir po jo. Savivaldybės gydytojai Editai Zubrickienei (antra iš dešinės) vienas po kito buvo žeriami ambulatorijų gydytojų argumentai, kodėl reorganizacijos nereikia. G. Martinaitienės nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Kol kas klausimas atviras, ar bus nuo gruodžio 31 d. reorganizuojamos Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Lekėčių, Lukšių, Panemunių ambulatorijos bei Kudirkos Naumiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras prijungiant šias įstaigas prie Šakių pirminio asmens sveikatos priežiūros centro. Pirmadienį surengtas valdžios atstovų ir įstaigų vadovų susitikimas, tačiau vyriausieji gydytojai reorganizaciją vertina itin neigiamai ir sako, jog tokiais sprendimais grįžtama į sovietinius laikus. Šį klausimą ketinta spręsti jau šiandien vykstančiame tarybos posėdyje, bet kilus aistroms ir nesutarimams, sprendimą planuota iš darbotvarkės išimti.
Tikslas – mažinti administravimo naštą
Parengtą sprendimo projektą bei planuojamą reorganizaciją pristatė savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė bei meras Edgaras Pilypaitis, kuriam vėliau antrino ir į gana karštą bei emocingą diskusiją bandė įsiterpti administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis. Meras buvo konkretus: šis sprendimas brendo seniai ir dabar situacija tokia, kad nieko nedaryti jau neišeina. E. Zubrickienė iškart pripažino, kad klausimas jautrus, keliantis daug emocijų, bet ji tikino, kad, norint racionaliai naudoti lėšas, reorganizacija neišvengiama. Ne kartą susitikimo metu valdžios atstovai aiškino, kad paslaugos pacientams dėl to nesikeis, jų teikimas ir toliau bus užtikrintas, o keistųsi tik administravimas, tai yra visos minėtos viešosios įstaigos būtų prijungtos prie Šakių PASPC, kuris, beje, lig šiol neturi nuolatinio vadovo.
„Tikslas mažinti administracinę naštą paslaugas teikiančioms pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms personalo valdymo, kokybės kontrolės, apskaitos/finansų valdymo, medicinos priemonių įsigijimo srityje ir kelti šių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teikiamų paslaugų kokybę“, – rašoma sprendimo projekte.
Motyvus dėstydama E. Zubrickienė priminė pandeminę situaciją, leisdama suprasti, kad pirminio lygio medikų pozicija nebuvo tokia, kokios tikėjosi valdžia. Ji akcentavo, kad rajone nepavyko įsteigti karščiavimo klinikos, o dalį šių paslaugų buvo priverstas prisiimti antrinis lygis, tai yra Šakių ligoninė.
„Tai išskirtinai pirminio lygio paslauga“, – pabrėžė savivaldybės gydytoja, kurios klausydami ambulatorijų gydytojai iškart replikavo, ar reorganizacija ne „atlygis“ už karščiavimo kliniką, o meras ramino, kad tikrai taip nėra.
E. Zubrickienė minėjo ir nuolat mažėjančius prisirašiusių pacientų skaičius, nors čia pat gydymo įstaigų vadovai replikavo, kad skaičiai stabilūs, nekintantys ir būtent jie geriausiai žino savo daržą.
„Kiekviena ambulatorija turi užtikrinti prisirašiusių pacientų namuose paslaugų teikimą. Ne taip paprasta padaryti. Išėjo naujas aprašas“, – kalbėjo savivaldybės gydytoja, pridūrusi ir tai, kad dar vienas svarbus argumentas, jog viešųjų įstaigų sąnaudų valdymo išlaidoms dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 7,2 proc., o kai kuriose ambulatorijose šie skaičiai gerokai didesni.
Argumentai neįtikino
„Manęs jūsų argumentai visiškai neįtikino, mes dirbame stabiliai“, – sakė Kidulių ambulatorijos vyriausioji gydytoja Roma Kriščiūnienė, įsitikinusi, kad, priešingai nei dabar sakoma, pirminės asmens sveikatos priežiūros centrus prijungus prie Šakių PASPC, administravimo išlaidos ne mažės, o išaugs.
„Reikės pavaduotojo slaugai, ūkio reikalams, dar kokio pavaduotojo“, – kalbėjo ji ir teiravosi, ar yra apskaičiuota, kad tikrai administravimo išlaidos įgyvendinus reorganizaciją nepadidės.
„Jeigu yra paskaičiuota, pateikit“, – prašė ji.
E. Zubrickienė kalbėjo, kad čia savo patirtimi galėtų pasidalinti Šakių PASPC, kurio valdymo išlaidos faktiškai idealiai atitinka tuos rekomenduojamus 7,2 proc. Tačiau laikinai įstaigos vadovės pareigas einanti Ligita Armonavičienė buvo atvira ir sakė tik galinti spėti, kad tam įtakos galėjo turėti didžiulis etatų mažinimas, bet ji tame nedalyvavo, duomenys yra už praeitus metus, o ji įstaigai laikinai vadovauja nuo šių metų kovo.
Nori tvarkytis patys
„Vadinas, mūsų uždirbtos lėšos atiteks kažkam kitam“, – svarstė Gelgaudiškio ambulatorijos vyriausiasis gydytojas Jėgas Poškevičius, kartu su kolegomis kėlęs retorinį klausimą, o kas garantuos, kad pagrindinė įstaiga lėšų netrauks tik į save, o ambulatorijos neliks podukros vietoje.
„Grynas grįžimas į sovietinę sistemą“, – rėžė Panemunių ambulatorijos vyriausiasis gydytojas Rimantas Bagdonas.
Medikai sako nenorintys grįžti į laikus, kai reikėdavo nulenkus galvą ir kartais su nešulėliu rankoj buhalterės prašyti, kad gal man patalpų remontui lėšų reikia, gal automobilio sutvarkymui ir pan.
„Mes savo kišenėj geriausiai žinom, ką darom“, – komentavo vieningos pozicijos besilaikantys ambulatorijų vadovai, aiškinę, kad matydami, ką toje kišenėje turi, jie planuojasi darbus įstaigoje, svarsto reikiamo turto įsigijimą, remontą ar pan. Jie ir toliau norėtų likti savarankiškomis įstaigomis, nesvarbu, ką apie paslaugų teikimą, išplėstinę slaugą (abejota, ar šią paslaugą ambulatorijos užtikrins) aiškino valdžios atstovai.
„Jūs bandote pateikti, kad jeigu nėra vyriausiojo gydytojo, tai viskas pražūva. Pasijuokėt iš to, bet pandemija parodė, kada yra daug vadukų, tai tada neįmanoma jų niekaip priverst, kad atliktų savo pareigas. Būtų vienas valdymas, būtų karščiavimo klinika“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Juškaitis, pridūręs, kad iš 15 gydytojų gautas tik vieno sutikimas padirbėti karščiavimo klinikoje.
Tiesa, tokių kalbų besiklausantys gydytojai ragino jų neįžeidinėti ir apskritai atkreipė dėmesį, kad dabar ne laikas reformoms, nes dar tik įsivažiuojama po karantino, tikėtina, užeis antroji koronaviruso banga.
„O kada bus laikas?“ – klausė R. Juškaitis, kuriam buvo atsakyta, kad laikas ateina viskam, tik reikia išlaukti.
Linkėjo projekto neįgyvendinti
Meras bandė aiškinti, kad kiti rajonai šiuos klausimus jau išsprendę, tačiau medikai aiškino, kad įstaigų jungimas kaime ir mieste yra skirtingi dalykai. Neįtikino jų argumentai, kad apskritai ne tik medicinos srityje demografinė padėtis diktuoja sprendimus, mat, jų įsitikinimu, mažėjant mokinių skaičiui pokyčiai švietime galbūt ir neišvengiami, bet čia, kalbėjo jie, senolių, kuriems reikalinga medicininė priežiūra, tikrai nemažėja.
„Jūs ir toliau dirbsite kaip šeimos gydytojai“, – tikino valdžios atstovai, tačiau nerimo, anot medikų, gana daug, personalas sunerimęs, bijo etatų mažinimo.
E. Zubrickienė į medikų daržą dar mestelėjo akmenį ir dėl to, kad po pandemijos daug apleistų pacientų, uždelstų ligų, tačiau gydytojai sakė, kad tai pačių žmonių atsakomybė ir dažnai jie tiesiog nenori, delsia kreiptis į gydymo įstaigą.
„Mes esam pilnai atsivėrę“, – apie teikiamas paslaugas kalbėjo ambulatorijų vadovai, vardiję, kad ir tyrimai atliekami, pacientai konsultuojami.
Po gana karštos diskusijos dar ir po susirinkimo medikai neskubėjo skirtytis, diskusijos tęsėsi koridoriaus fojė.
„Linkim šio projekto neįgyvendinti“, – baigiantis posėdžiui linkėjo R. Kriščiūninė ir pridūrė, jog viliasi protingų sprendimų.
Meras aiškino, kad sprendimas dar nepriimtas, šią savaitę šis klausimas gvildentas komitetų posėdžiuose, o gana stipriai išsiskyrus nuomonėms, šį klausimą kol kas išvis planuota išimti iš darbotvarkės. Visgi meras atkreipė dėmesį: jeigu sausio mėnesį iš Ligonių kasų finansavimas nebus kaip dabar, atsakomybė kris ant visų pečių, nes dabar, neramiu rinkiminiu laikotarpiu, šia jautria tema ypač lengva manipuliuoti.
„Tikslas mažinti administracinę naštą paslaugas teikiančioms pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms personalo valdymo, kokybės kontrolės, apskaitos/finansų valdymo, medicinos priemonių įsigijimo srityje ir kelti šių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teikiamų paslaugų kokybę“, – rašoma sprendimo projekte.
Motyvus dėstydama E. Zubrickienė priminė pandeminę situaciją, leisdama suprasti, kad pirminio lygio medikų pozicija nebuvo tokia, kokios tikėjosi valdžia. Ji akcentavo, kad rajone nepavyko įsteigti karščiavimo klinikos, o dalį šių paslaugų buvo priverstas prisiimti antrinis lygis, tai yra Šakių ligoninė.
„Tai išskirtinai pirminio lygio paslauga“, – pabrėžė savivaldybės gydytoja, kurios klausydami ambulatorijų gydytojai iškart replikavo, ar reorganizacija ne „atlygis“ už karščiavimo kliniką, o meras ramino, kad tikrai taip nėra.
E. Zubrickienė minėjo ir nuolat mažėjančius prisirašiusių pacientų skaičius, nors čia pat gydymo įstaigų vadovai replikavo, kad skaičiai stabilūs, nekintantys ir būtent jie geriausiai žino savo daržą.
„Kiekviena ambulatorija turi užtikrinti prisirašiusių pacientų namuose paslaugų teikimą. Ne taip paprasta padaryti. Išėjo naujas aprašas“, – kalbėjo savivaldybės gydytoja, pridūrusi ir tai, kad dar vienas svarbus argumentas, jog viešųjų įstaigų sąnaudų valdymo išlaidoms dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 7,2 proc., o kai kuriose ambulatorijose šie skaičiai gerokai didesni.
Argumentai neįtikino
„Manęs jūsų argumentai visiškai neįtikino, mes dirbame stabiliai“, – sakė Kidulių ambulatorijos vyriausioji gydytoja Roma Kriščiūnienė, įsitikinusi, kad, priešingai nei dabar sakoma, pirminės asmens sveikatos priežiūros centrus prijungus prie Šakių PASPC, administravimo išlaidos ne mažės, o išaugs.
„Reikės pavaduotojo slaugai, ūkio reikalams, dar kokio pavaduotojo“, – kalbėjo ji ir teiravosi, ar yra apskaičiuota, kad tikrai administravimo išlaidos įgyvendinus reorganizaciją nepadidės.
„Jeigu yra paskaičiuota, pateikit“, – prašė ji.
E. Zubrickienė kalbėjo, kad čia savo patirtimi galėtų pasidalinti Šakių PASPC, kurio valdymo išlaidos faktiškai idealiai atitinka tuos rekomenduojamus 7,2 proc. Tačiau laikinai įstaigos vadovės pareigas einanti Ligita Armonavičienė buvo atvira ir sakė tik galinti spėti, kad tam įtakos galėjo turėti didžiulis etatų mažinimas, bet ji tame nedalyvavo, duomenys yra už praeitus metus, o ji įstaigai laikinai vadovauja nuo šių metų kovo.
Nori tvarkytis patys
„Vadinas, mūsų uždirbtos lėšos atiteks kažkam kitam“, – svarstė Gelgaudiškio ambulatorijos vyriausiasis gydytojas Jėgas Poškevičius, kartu su kolegomis kėlęs retorinį klausimą, o kas garantuos, kad pagrindinė įstaiga lėšų netrauks tik į save, o ambulatorijos neliks podukros vietoje.
„Grynas grįžimas į sovietinę sistemą“, – rėžė Panemunių ambulatorijos vyriausiasis gydytojas Rimantas Bagdonas.
Medikai sako nenorintys grįžti į laikus, kai reikėdavo nulenkus galvą ir kartais su nešulėliu rankoj buhalterės prašyti, kad gal man patalpų remontui lėšų reikia, gal automobilio sutvarkymui ir pan.
„Mes savo kišenėj geriausiai žinom, ką darom“, – komentavo vieningos pozicijos besilaikantys ambulatorijų vadovai, aiškinę, kad matydami, ką toje kišenėje turi, jie planuojasi darbus įstaigoje, svarsto reikiamo turto įsigijimą, remontą ar pan. Jie ir toliau norėtų likti savarankiškomis įstaigomis, nesvarbu, ką apie paslaugų teikimą, išplėstinę slaugą (abejota, ar šią paslaugą ambulatorijos užtikrins) aiškino valdžios atstovai.
„Jūs bandote pateikti, kad jeigu nėra vyriausiojo gydytojo, tai viskas pražūva. Pasijuokėt iš to, bet pandemija parodė, kada yra daug vadukų, tai tada neįmanoma jų niekaip priverst, kad atliktų savo pareigas. Būtų vienas valdymas, būtų karščiavimo klinika“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Juškaitis, pridūręs, kad iš 15 gydytojų gautas tik vieno sutikimas padirbėti karščiavimo klinikoje.
Tiesa, tokių kalbų besiklausantys gydytojai ragino jų neįžeidinėti ir apskritai atkreipė dėmesį, kad dabar ne laikas reformoms, nes dar tik įsivažiuojama po karantino, tikėtina, užeis antroji koronaviruso banga.
„O kada bus laikas?“ – klausė R. Juškaitis, kuriam buvo atsakyta, kad laikas ateina viskam, tik reikia išlaukti.
Linkėjo projekto neįgyvendinti
Meras bandė aiškinti, kad kiti rajonai šiuos klausimus jau išsprendę, tačiau medikai aiškino, kad įstaigų jungimas kaime ir mieste yra skirtingi dalykai. Neįtikino jų argumentai, kad apskritai ne tik medicinos srityje demografinė padėtis diktuoja sprendimus, mat, jų įsitikinimu, mažėjant mokinių skaičiui pokyčiai švietime galbūt ir neišvengiami, bet čia, kalbėjo jie, senolių, kuriems reikalinga medicininė priežiūra, tikrai nemažėja.
„Jūs ir toliau dirbsite kaip šeimos gydytojai“, – tikino valdžios atstovai, tačiau nerimo, anot medikų, gana daug, personalas sunerimęs, bijo etatų mažinimo.
E. Zubrickienė į medikų daržą dar mestelėjo akmenį ir dėl to, kad po pandemijos daug apleistų pacientų, uždelstų ligų, tačiau gydytojai sakė, kad tai pačių žmonių atsakomybė ir dažnai jie tiesiog nenori, delsia kreiptis į gydymo įstaigą.
„Mes esam pilnai atsivėrę“, – apie teikiamas paslaugas kalbėjo ambulatorijų vadovai, vardiję, kad ir tyrimai atliekami, pacientai konsultuojami.
Po gana karštos diskusijos dar ir po susirinkimo medikai neskubėjo skirtytis, diskusijos tęsėsi koridoriaus fojė.
„Linkim šio projekto neįgyvendinti“, – baigiantis posėdžiui linkėjo R. Kriščiūninė ir pridūrė, jog viliasi protingų sprendimų.
Meras aiškino, kad sprendimas dar nepriimtas, šią savaitę šis klausimas gvildentas komitetų posėdžiuose, o gana stipriai išsiskyrus nuomonėms, šį klausimą kol kas išvis planuota išimti iš darbotvarkės. Visgi meras atkreipė dėmesį: jeigu sausio mėnesį iš Ligonių kasų finansavimas nebus kaip dabar, atsakomybė kris ant visų pečių, nes dabar, neramiu rinkiminiu laikotarpiu, šia jautria tema ypač lengva manipuliuoti.
Ona iš Patamošupių:
