Nors įprastai švietimo įstaigų vadovai posėdžiaudavo savivaldybės posėdžių salėje, praėjusį penktadienį posėdis buvo išvažiuojamasis – mokyklų direktoriai susirinko Kidulių pagrindinėje mokykloje.

Kadangi posėdis išvažiuojamasis, tad bent pradžioje ir mažiau formalus – įstaigų vadovai apžiūrėjo mokykloje veikiantį muziejų, įsiamžino bendroje nuotraukoje, vėliau išklausė IT pardavimų vadovo Baltijos šalims Luko Genio pranešimo. Apie informacines technologijas kalbėjęs svečias iškėlė interneto ryšio, centralizuotos vartotojų ir įrenginių valdymo sistemos problemas bei mokyklų vadovams siūlė savo paslaugas.

Mokestis kils

Pasisukus kalbai apie konkrečius švietimo klausimus rajone pirmoji prabilo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Kasparavičienė. Ji pristatė apklausos dėl mokesčio dydžio už ugdymo sąlygų gerinimą priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose rezultatus. Pasirodo, įstaigų vadovai vienbalsiai sutaria, kad mokestis turėtų būti vienodas, nors šiuo metu vadovaujamasi savivaldybės tarybos sprendimu, kuris leidžia kiekvienai priešmokyklinio ar ikimokyklinio ugdymo įstaigai mokestį nusistatyti individualiai. Jau anksčiau rašėme, kad šis mokestis skirtingose įstaigose gana smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, vienose įstaigose jis tik 14 centų už dieną, kitur – 50 centų. Vicemeras Darius Jakavičius ne pirmą kartą išsako pastebėjimą, kad, jo nuomone, mokestis visose įstaigose turi būti vienodas. Tik klausimas, koks. Įstaigų vadovų siūlymas taip pat gana skiriasi – nuo 20 iki 50 centų, tad svarstoma tarybai siūlyti vidurkį – apie 36 centus. Be to, yra minčių, kad galėtų būti taikomas fiksuotas mėnesinis ar abonentinis 10 eurų mokestis. Beje, būtent šis variantas bent kol kas įstaigų vadovams pasirodė priimtinausias, tačiau žodį turėtų tarti savivaldybės taryba. Visgi akivaizdu, kad kainos už darželius kils, nes, kaip kalbėta posėdžio metu, viskas brangsta, tik mokestį kelti vis delsiama, baiminamasi neigiamos tėvų reakcijos ar pan.

„Skirtas šis mokestis vaikų ugdymo gerinimui, priemonėms pirkti. Tai kuo kaltas „Klevelio“ vaikas, kad jis gauna mažesnes lėšas, ir kuo kalti Lukšių miestelio tėvai, kurie turi mokėti daugiau. Gal mintis buvo graži, kad reikia palikti pačioms ugdymo įstaigoms apsispręsti, bet tai labai skaudu, kai tėvai turi dalyvauti šio sprendimo priėmime, kai atsiranda vienas kitas triukšmaujantis, kuris ir priima sprendimą“, – kalbėjo D. Jakavičius.

Statistika žiauri, pokyčiai neišvengiami

Posėdžio metu kalbėta ir apie mokyklų tinklo pertvarką, kuri rajone vis dar galutinai nebaigta. Senokai kalbama, kad kitais mokslo metais „Varpe“ nebūtų formuojama devinta klasė ir mokykla taptų progimnazija ir Šakių mieste mokyklų tinklas būtų sutvarkytas. Vicemero pastebėjimu, didžiuosiuose miestuose pagrindinių mokyklų nėra seniai. Pasirodo, pokyčių neišvengs ir kitos mokyklos.

„Statistika tikrai labai žiauri, ypač mažoms mokykloms“, – sakė vicemeras, raginęs galvoti apie neišvengiamus pokyčius ir įvardijęs, kad devintos klasės tikriausiai nebus įmanoma formuoti ir Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre.

Dideliu skauduliu įvardytos jungtinės klasės, kurios neturėtų būti toleruojamos, progreso jose esą nemato ir ministerija. Būtent tokios klasės yra Siesartėnuose, Sudarge, tad šios mokyklos matomos kaip pradinės ir didesniųjų skyriais. Reorganizuota turėtų būti Slavikų pagrindinė mokykla, kuri galėtų būti „Varpo“ ar kurios nors kitos mokyklos skyrius, tik čia, pasirodo, jaučiamas mokinių iš Siesartėnų judėjimas. Apie pokyčius kalbėdamas vicemeras pripažino, kad skaudi etatų mažėjimo ir krūvio mažinimo problema, bet tokia realybė. Kaip ir mažas jaunų specialistų pasipildymo klausimas.

„Emocijos emocijomis, bet žiūrėkime į skaičius“, – sakė D. Jakavičius.

Kad geriau jaustųsi – nepagrįsti vertinimai?

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius iškėlė galimo neteisingo vertinimo mokyklose problemą. Jis teigė viename iš pedagogų metodinio būrelio susitikimų išgirdęs vienos mokytojos teiginį esą kai kurie moksleiviai mokyklose yra vertinami septynetais ar aštuonetais, nors realiai verti ketverto ar trejeto. Pedagogės atsakymas, kodėl taip daroma – kad vaikas gerai jaustųsi mokykloje. G. Demenius teiravosi įstaigų vadovų, ar išties mokyklose gali būti tokia politika. Direktoriai teigė, kad į vienos pedagogės pasisakymą galbūt nereikėtų sureaguoti labai rimtai, nors skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas sakė, kad tokius teiginius girdėti nėra malonu.

„O jeigu taip vyksta, tai labai blogai“, – pabrėžė jis.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė svarstė, kad „pažymys galbūt gali būti užkeltas tuo atveju, kai vaikas daro pastangas ir šiuo metu klasėje yra geriausias“, nes bendras klasės žinių lygis gali būti žemesnis, bet ji nenori tikėti, kad kurioje nors mokykloje gali būti tokia politika. Jei geri pažymiai lietųsi per kraštus, svarstė įstaigų vadovai, kaip tuomet tokie mokiniai išlaikytų egzaminus. Kita vertus, jeigu kažkur taip ir yra, negi viešai įstaigos vadovas ims ir pasakys...