Nuotolinio švietimo įstaigų tinklo komisijos posėdžio metu buvo aptartas penkių pradinio ugdymo skyrių likimas, taip pat nuspręsta juridiškai įteisinti pirmos pakopos ugdymo vykdymą „Varpe“, Plokščiuose ir Kriūkuose.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Antradienį į posėdį, tiesa, nuotoliniu būdu, rinkosi švietimo įstaigų tinklo pertvarkos komisija. Bene dviejų valandų posėdyje aptarti opūs, vietos bendruomenėms skaudūs klausimai. Drastiškai mažėjant mokinių skaičiui, kai vienoje jungtinėje klasėje tenka mokytis nuo pirmoko iki ketvirtoko, komisijos nariai mato tik vieną išeitį – tokius pradinio ugdymo skyrius reikia uždaryti. Tad nuo rugsėjo šių skyrių turėtų nelikti Sudarge, Panoviuose, Siesartėnuose, Žvirgždaičiuose.
Apie kiekvieną skyrių komisijos nariai kalbėjo atskirai, aptarė besimokančių skaičių, atstumą iki artimiausios mokyklos, išlaikymo kaštus, ten dirbančiųjų tolimesnę ateitį ir kitus klausimus. Tiesa, jau susitikimo pradžioje vicemeras, komisijos pirmininkas Darius Jakavičius prašė pirmiausiai kalbėti apie vaikus, o paskutinėje vietoje – apie pastatus.
Kiduliuose – viskas sustyguota
Kidulių mokyklos Sudargo Martyno Sederevičiaus pradinio ugdymo skyriuje pirmose–ketvirtose klasėse iš viso mokosi 12 mokinių (po du pirmokus ir ketvirtokus, po keturis antrokus ir trečiokus). Mišrioje ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupėje yra septyni vaikai. Rugsėjį šis skyrius jau buvo reorganizuotas iš pagrindinio į pradinį, tačiau tinklo pertvarkos komisija laikosi pozicijos, kad reikia orientuotis į ugdymo kokybę, kuri neabejotinai geresnė didesnėse mokyklose, tuo labiau, kad pradinio ugdymo skyriai kaimiškose vietovėse vis tiek neturi ateities, mat gimstamumas ypač mažas. Tokios pačios nuomonės ir Kidulių mokyklos direktorius Robertas Sakas, pripažinęs, kad Kiduliuose visa bazė daug geresnė nei Sudarge, su mokinių pavėžėjimu jokių problemų nekiltų, o ir mokytojos be darbo neliks – šiems procesams pasiruošta iš anksto. Tokiu vadovo gebėjimu planuoti, numatyti žingsnius į priekį džiaugėsi ir komisijos nariai.
„Labai noriu pasidžiaugti tikslingu direktoriaus planavimu. Direktorius pirštą ant pulso uždėjęs laiko“, – sakė Margarita Liukaitienė, o kad pagalvota ir apie mokytojus, kaip profsąjungos atstovė džiaugėsi Birutė Adomavičienė.
Beje, nuo vasario 1 d. Kiduliuose pradeda dirbti ir nauja ikimokyklinio ugdymo grupė.
„Turime 52 tėvelių prašymus ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų nuo rugsėjo 1 d. Didelis džiaugsmas vietinei bendruomenei turėti vietoje darželį“, – sakė R. Sakas.
Tiesa, nors komisijos nariai vienbalsiai nusprendė nuo rugsėjo 1 d. Sudarge naikinti pradinio ugdymo skyrių, tačiau dienos centras ten veiklą vykdys ir toliau, o ateityje neatmetama galimybė, kad ir jis galėtų keltis į Kidulius, iki kurių nuo Sudargo apie 10 km.
Pradinio nebus, o priešmokyklinis ir ikimokyklinis – ant plauko
Jei Kidulių mokyklos direktorius laikosi pozicijos, kad gumos tempti tikslo nėra, pats žada darkart kalbėtis su vaikų tėvais, tai Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius tik perdavė tėvų prašymą, kad Panovių pradinio ugdymo skyrius visgi liktų, o sprendimai, pasak jo, jau komisijos rankose. Tėvai dar rudenį mokykloje vykusio susirinkimo metu išsakė poziciją, kad ugdymo kokybė jungtinėje klasėje juos tenkina, nors komisijos nariai mano, jog palikti gyvuoti tokius skyrius su viena jungtine klase tiesiog nusikaltimas. Panoviuose šiuo metu yra vienas pirmokas, du antrokai, du trečiokai, vienas ketvirtokas, visi šeši vaikai mokosi vienoje jungtinėje klasėje. Mišrioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėje yra aštuoni vaikai. Svarstyta, kad galbūt bent kol kas Panoviuose dar palikti šią grupę, patalpų tam per akis. D. Jakavičius nuolat akcentuoja: reikia dėti pastangas, kad veiktų ne pusės dienos, o pilnos dienos grupės. Tačiau tai jau pačios mokyklos suinteresuotumo ir pastangų klausimas. R. Eikevičius sakė, kad Vinco Kudirkos gimnazijoje priešmokyklinio ugdymo klasę jis mato galimybes įrengti tik nuo 2022-ųjų. Kol kas pertvarkos komisijos nariai vienbalsiai nusprendė tik dėl pradinio ugdymo – nuo rugsėjo Panoviuose jis nebus vykdomas, o kaip elgtis su priešmokykliniu bei ikimokykliniu ugdymu, galutinai žadama apsispręsti jau kito, sausio 26 d. planuojamo susirinkimo metu.
Skyriaus neliks, bet svarsto apie dienos centrą
Šakių „Varpo“ mokyklos Siesartėnų skyrius praeitais metais reorganizuotas iš pagrindinio į pradinio ugdymo, jame šiuo metu mokosi 10 vaikų (po du pirmokus, antrokus, ir trečiokus bei keturi ketvirtokai). Tiesa, valdžios atstovai svarstė, kodėl net iš Išdagų viena mergaitė vežiojama į Siesartėnus ir yra vienintelė priešmokyklinukė, kai šalia ir Sintautai, Šakiai. Pastebėta ir dar keli vaikai, kurie, pavyzdžiui, iš Pyragių, kurie yra netoli Girėnų, vyksta į Siesartėnus, nors greta Šakiai. Visgi tai tėvų apsisprendimas. Į posėdį prisijungęs „Varpo“ mokyklos pavaduotojas Mindaugas Venckūnas sutiko, kad skyrius ateities neturi, pastatas taip pat senas, vien anglys per metus atsieina daugiau nei 3 tūkst. eurų, reikėjo tvarkyti ir trūkusius vamzdžius, apskritai, anot pavaduotojo, vamzdynas senas, o investuoti į patalpų remontą nėra tikslinga. Į posėdį jungusis vieno vaiko mama nuogąstavo, kad vaikams daugiau nei valandą reikia laukti autobuso, ji teigė dėl saugumo dar nenorinti nei antrokės nei trečiokės paleisti vienų. M. Venckūnas ramino, kad „Varpas“ turi mokyklinius autobusiukas, o D. Jakavičius argumentų, kad reikia ilgai laukti autobuso, išvis nesuprato. Priešingai, jis mano, kad kaip tik Šakiuose yra didžiulės galimybės užsiimti įvairia popamokine veikla, mokykloje veikia pailginta grupė, tad tuščiai laukti tikrai nereikia, tačiau tuo turi pasirūpinti tėvai. Tiesa, ar šiuo metu Siesartėnuose dirbančios pedagogės darbą gautų „Varpe“, kol kas neaišku, nes nėra aišku, kaip tikino „Varpo“ pavaduotojas, kaip elgsis dar dirbančios, bet pensinio amžiaus jau sulaukusios trys mokytojos. Kaip ir dėl kitų skyrių naikinimo, taip ir dėl Siesartėnų, kad čia nuo rugsėjo nebūtų jokio ugdymo, komisijos nariai pritarė vienbalsiai.
Beje, Gotlybiškių seniūnaitė Audra Atažanovienė prabilo ir apie dienos centro poreikį, mat vaikų, norinčių užsiimti įvairia veikla, kaime, pasak moters, tikrai netrūksta, poreikį reiškia ir tėvai, todėl ji domėjosi, nuo ko reikėtų pradėti norint jį įkurti. Vicemeras patikslino, kad tai ne šio susitikimo tema, dienos centrų akreditacija jau vyksta, nurodė, į ką seniūnaitė galėtų kreiptis, tad tik laikas parodys, ar rajone atsiras dar vienas dienos centras.
Didesnių diskusijų nekilo ir dėl Griškabūdžio gimnazijos Žvirgždaičių pradinio ugdymo skyriaus, kuris, pasak gimnazijos direktoriaus Arūno Šalnaičio, dar vienerius metus galėtų gyvuoti, tačiau po metų, iš ketvirtos klasės išėjus penkiems mokiniams ir iš viso skyriuje likus tik keturiems, mokykla užgestų savaime, nes kaime tiesiog nėra daugiau vaikų, nė vienas neateitų į pirmą klasę.
„Šis sezonas, jei nutartumėt dar palikti, jai būtų tikrai paskutinis“, – sakė direktorius.
Tačiau komisijos nariai kėlė klausimą, o ką pakeis tie vieneri metai, tad nuspręsta nuo rugsėjo uždaryti ir Žvirgždaičių skyrių. Tiesa, čia dirbančios mokytojos Griškabūdžio gimnazijoje, pasak direktoriaus, įdarbinti galimybių nėra.
Slavikams – gelbėjimo ratas
Vieninteliam „Varpo“ mokyklos Slavikų pradinio ugdymo skyriui (savarankiškumą mokykla prarado ir pradiniu skyriumi tapo šį rugsėjį) komisijos nariai buvo nusiteikę mesti gelbėjimo ratą. Tokią poziciją palaikė ir „Varpo“ pavaduotojas M. Venckūnas, pripažinęs, kad į šią mokyklą ypač patogu atvykti gretimų kaimų pradinukams, galbūt ją rinktųsi ir Siesartėnų skyrių dabar lankantys vaikai. Jis minėjo ir mažus išlaikymo kaštus, nuolatinę turimo rėmėjo pagalbą, gerą bazę, ypač lauke.
„Jeigu einat į pilnos dienos priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, aš palaikau šį skyrių“, – pritarė ir komisijos pirmininkas, vicemeras D. Jakavičius, pabrėžęs, kad ši mokykla pasienyje, didelis (20 km) atstumas iki motininės mokyklos.
Be to, lyginant su kitomis mokyklomis, kurias nuspręsta uždaryti, čia daugiau vaikų ir perspektyvos gerokai šviesesnės. Kitais metais dviejuose pradinio ugdymo jungtiniuose komplektuose turėtų būti 14 vaikų, priešmokyklinukų ir ikimokyklinukų šiuo metu yra devyni, kitiems mokslo metams skaičiuojama, kad tokių vaikučių turėtų būti 10. Mokytoja Lidija Brazauskienė sako paskaičiavusi, kad, žiūrint dar toliau į ateitį ir kalbant apie dabar dvimečius vaikus, yra galimybė, kad darželio grupę po kelerių metų galėtų lankyti ir 16 vaikų. Ji pripažino, kad nemažai tėvų pageidauja pilnos dienos grupės, mat yra Šakiuose dirbančių tėvų, kurie savo atžalų neturi kur dėti, viena šeima grįžusi iš užsienio, viena yra naujai atsikėlusi. Perspektyvų čia mato ir komisijos nariai, tad jie vienbalsiai nusprendė Slavikų skyriaus nenaikinti, bet įpareigojo steigti pilnos dienos grupę, o konkrečias vizijas ir planus mokyklos bendruomenė turi pateikti jau kitam posėdžiui.
Įtvirtins ir juridiškai
Nuo 2020 metų „Varpe“ ir Plokščiuose nekomplektuojamos devintos klasės, o Kriūkuose devinta klasė neformuojama dar seniau, tačiau šį žingsnį švietimo įstaigų tinklo komisija siūlė įteisinti ir juridiškai – mokyklų nuostatuose nusimatyti, kad mokykla vykdo tik pirmos pakopos, t.y. 1–8 klasių ugdymą. Su tuo aklai nenorėjo sutikti Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė, turėjusi kitokią nuomonę nei komisija ir teigusi šiame siūlyme nematanti prasmės. Ji apskritai ragino nelyginti kaimo mokyklų su Šakių. Ji būtų linkusi palikti taip, kaip yra, o jeigu kažkuriais metais atsirastų reikiamas mokinių skaičius, neužkirsti kelio formuoti klasę.
„Lilijos mintis laisva, tik nelabai tikiu šviesia ateitimi“, – pripažino komisijos narys Antanas Burkšaitis, kuris, kaip ir kiti komisijos nariai, balsavo, jog tvarką reikia galutinai reglamentuoti, nepalikti vietų spekuliacijoms ar bereikalingoms viltims. Tuomet visi žinos, ko iš kurios mokyklos tikėtis, ir tai bus įteisinta juridiškai. Sprendimui pritarta vienbalsiai, o galutinius taškus nuspręsta sudėlioti kitame posėdyje, kuris numatytas sausio 26 dieną.
„Labai noriu pasidžiaugti tikslingu direktoriaus planavimu. Direktorius pirštą ant pulso uždėjęs laiko“, – sakė Margarita Liukaitienė, o kad pagalvota ir apie mokytojus, kaip profsąjungos atstovė džiaugėsi Birutė Adomavičienė.
Beje, nuo vasario 1 d. Kiduliuose pradeda dirbti ir nauja ikimokyklinio ugdymo grupė.
„Turime 52 tėvelių prašymus ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų nuo rugsėjo 1 d. Didelis džiaugsmas vietinei bendruomenei turėti vietoje darželį“, – sakė R. Sakas.
Tiesa, nors komisijos nariai vienbalsiai nusprendė nuo rugsėjo 1 d. Sudarge naikinti pradinio ugdymo skyrių, tačiau dienos centras ten veiklą vykdys ir toliau, o ateityje neatmetama galimybė, kad ir jis galėtų keltis į Kidulius, iki kurių nuo Sudargo apie 10 km.
Pradinio nebus, o priešmokyklinis ir ikimokyklinis – ant plauko
Jei Kidulių mokyklos direktorius laikosi pozicijos, kad gumos tempti tikslo nėra, pats žada darkart kalbėtis su vaikų tėvais, tai Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius tik perdavė tėvų prašymą, kad Panovių pradinio ugdymo skyrius visgi liktų, o sprendimai, pasak jo, jau komisijos rankose. Tėvai dar rudenį mokykloje vykusio susirinkimo metu išsakė poziciją, kad ugdymo kokybė jungtinėje klasėje juos tenkina, nors komisijos nariai mano, jog palikti gyvuoti tokius skyrius su viena jungtine klase tiesiog nusikaltimas. Panoviuose šiuo metu yra vienas pirmokas, du antrokai, du trečiokai, vienas ketvirtokas, visi šeši vaikai mokosi vienoje jungtinėje klasėje. Mišrioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėje yra aštuoni vaikai. Svarstyta, kad galbūt bent kol kas Panoviuose dar palikti šią grupę, patalpų tam per akis. D. Jakavičius nuolat akcentuoja: reikia dėti pastangas, kad veiktų ne pusės dienos, o pilnos dienos grupės. Tačiau tai jau pačios mokyklos suinteresuotumo ir pastangų klausimas. R. Eikevičius sakė, kad Vinco Kudirkos gimnazijoje priešmokyklinio ugdymo klasę jis mato galimybes įrengti tik nuo 2022-ųjų. Kol kas pertvarkos komisijos nariai vienbalsiai nusprendė tik dėl pradinio ugdymo – nuo rugsėjo Panoviuose jis nebus vykdomas, o kaip elgtis su priešmokykliniu bei ikimokykliniu ugdymu, galutinai žadama apsispręsti jau kito, sausio 26 d. planuojamo susirinkimo metu.
Skyriaus neliks, bet svarsto apie dienos centrą
Šakių „Varpo“ mokyklos Siesartėnų skyrius praeitais metais reorganizuotas iš pagrindinio į pradinio ugdymo, jame šiuo metu mokosi 10 vaikų (po du pirmokus, antrokus, ir trečiokus bei keturi ketvirtokai). Tiesa, valdžios atstovai svarstė, kodėl net iš Išdagų viena mergaitė vežiojama į Siesartėnus ir yra vienintelė priešmokyklinukė, kai šalia ir Sintautai, Šakiai. Pastebėta ir dar keli vaikai, kurie, pavyzdžiui, iš Pyragių, kurie yra netoli Girėnų, vyksta į Siesartėnus, nors greta Šakiai. Visgi tai tėvų apsisprendimas. Į posėdį prisijungęs „Varpo“ mokyklos pavaduotojas Mindaugas Venckūnas sutiko, kad skyrius ateities neturi, pastatas taip pat senas, vien anglys per metus atsieina daugiau nei 3 tūkst. eurų, reikėjo tvarkyti ir trūkusius vamzdžius, apskritai, anot pavaduotojo, vamzdynas senas, o investuoti į patalpų remontą nėra tikslinga. Į posėdį jungusis vieno vaiko mama nuogąstavo, kad vaikams daugiau nei valandą reikia laukti autobuso, ji teigė dėl saugumo dar nenorinti nei antrokės nei trečiokės paleisti vienų. M. Venckūnas ramino, kad „Varpas“ turi mokyklinius autobusiukas, o D. Jakavičius argumentų, kad reikia ilgai laukti autobuso, išvis nesuprato. Priešingai, jis mano, kad kaip tik Šakiuose yra didžiulės galimybės užsiimti įvairia popamokine veikla, mokykloje veikia pailginta grupė, tad tuščiai laukti tikrai nereikia, tačiau tuo turi pasirūpinti tėvai. Tiesa, ar šiuo metu Siesartėnuose dirbančios pedagogės darbą gautų „Varpe“, kol kas neaišku, nes nėra aišku, kaip tikino „Varpo“ pavaduotojas, kaip elgsis dar dirbančios, bet pensinio amžiaus jau sulaukusios trys mokytojos. Kaip ir dėl kitų skyrių naikinimo, taip ir dėl Siesartėnų, kad čia nuo rugsėjo nebūtų jokio ugdymo, komisijos nariai pritarė vienbalsiai.
Beje, Gotlybiškių seniūnaitė Audra Atažanovienė prabilo ir apie dienos centro poreikį, mat vaikų, norinčių užsiimti įvairia veikla, kaime, pasak moters, tikrai netrūksta, poreikį reiškia ir tėvai, todėl ji domėjosi, nuo ko reikėtų pradėti norint jį įkurti. Vicemeras patikslino, kad tai ne šio susitikimo tema, dienos centrų akreditacija jau vyksta, nurodė, į ką seniūnaitė galėtų kreiptis, tad tik laikas parodys, ar rajone atsiras dar vienas dienos centras.
Didesnių diskusijų nekilo ir dėl Griškabūdžio gimnazijos Žvirgždaičių pradinio ugdymo skyriaus, kuris, pasak gimnazijos direktoriaus Arūno Šalnaičio, dar vienerius metus galėtų gyvuoti, tačiau po metų, iš ketvirtos klasės išėjus penkiems mokiniams ir iš viso skyriuje likus tik keturiems, mokykla užgestų savaime, nes kaime tiesiog nėra daugiau vaikų, nė vienas neateitų į pirmą klasę.
„Šis sezonas, jei nutartumėt dar palikti, jai būtų tikrai paskutinis“, – sakė direktorius.
Tačiau komisijos nariai kėlė klausimą, o ką pakeis tie vieneri metai, tad nuspręsta nuo rugsėjo uždaryti ir Žvirgždaičių skyrių. Tiesa, čia dirbančios mokytojos Griškabūdžio gimnazijoje, pasak direktoriaus, įdarbinti galimybių nėra.
Slavikams – gelbėjimo ratas
Vieninteliam „Varpo“ mokyklos Slavikų pradinio ugdymo skyriui (savarankiškumą mokykla prarado ir pradiniu skyriumi tapo šį rugsėjį) komisijos nariai buvo nusiteikę mesti gelbėjimo ratą. Tokią poziciją palaikė ir „Varpo“ pavaduotojas M. Venckūnas, pripažinęs, kad į šią mokyklą ypač patogu atvykti gretimų kaimų pradinukams, galbūt ją rinktųsi ir Siesartėnų skyrių dabar lankantys vaikai. Jis minėjo ir mažus išlaikymo kaštus, nuolatinę turimo rėmėjo pagalbą, gerą bazę, ypač lauke.
„Jeigu einat į pilnos dienos priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, aš palaikau šį skyrių“, – pritarė ir komisijos pirmininkas, vicemeras D. Jakavičius, pabrėžęs, kad ši mokykla pasienyje, didelis (20 km) atstumas iki motininės mokyklos.
Be to, lyginant su kitomis mokyklomis, kurias nuspręsta uždaryti, čia daugiau vaikų ir perspektyvos gerokai šviesesnės. Kitais metais dviejuose pradinio ugdymo jungtiniuose komplektuose turėtų būti 14 vaikų, priešmokyklinukų ir ikimokyklinukų šiuo metu yra devyni, kitiems mokslo metams skaičiuojama, kad tokių vaikučių turėtų būti 10. Mokytoja Lidija Brazauskienė sako paskaičiavusi, kad, žiūrint dar toliau į ateitį ir kalbant apie dabar dvimečius vaikus, yra galimybė, kad darželio grupę po kelerių metų galėtų lankyti ir 16 vaikų. Ji pripažino, kad nemažai tėvų pageidauja pilnos dienos grupės, mat yra Šakiuose dirbančių tėvų, kurie savo atžalų neturi kur dėti, viena šeima grįžusi iš užsienio, viena yra naujai atsikėlusi. Perspektyvų čia mato ir komisijos nariai, tad jie vienbalsiai nusprendė Slavikų skyriaus nenaikinti, bet įpareigojo steigti pilnos dienos grupę, o konkrečias vizijas ir planus mokyklos bendruomenė turi pateikti jau kitam posėdžiui.
Įtvirtins ir juridiškai
Nuo 2020 metų „Varpe“ ir Plokščiuose nekomplektuojamos devintos klasės, o Kriūkuose devinta klasė neformuojama dar seniau, tačiau šį žingsnį švietimo įstaigų tinklo komisija siūlė įteisinti ir juridiškai – mokyklų nuostatuose nusimatyti, kad mokykla vykdo tik pirmos pakopos, t.y. 1–8 klasių ugdymą. Su tuo aklai nenorėjo sutikti Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė, turėjusi kitokią nuomonę nei komisija ir teigusi šiame siūlyme nematanti prasmės. Ji apskritai ragino nelyginti kaimo mokyklų su Šakių. Ji būtų linkusi palikti taip, kaip yra, o jeigu kažkuriais metais atsirastų reikiamas mokinių skaičius, neužkirsti kelio formuoti klasę.
„Lilijos mintis laisva, tik nelabai tikiu šviesia ateitimi“, – pripažino komisijos narys Antanas Burkšaitis, kuris, kaip ir kiti komisijos nariai, balsavo, jog tvarką reikia galutinai reglamentuoti, nepalikti vietų spekuliacijoms ar bereikalingoms viltims. Tuomet visi žinos, ko iš kurios mokyklos tikėtis, ir tai bus įteisinta juridiškai. Sprendimui pritarta vienbalsiai, o galutinius taškus nuspręsta sudėlioti kitame posėdyje, kuris numatytas sausio 26 dieną.
Virginijus iš Branduoliškių:
