Policijos rėmėjams svarbu ir savanorystė, ir pilietiškumas

policijos remejas
Šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu policijos pareigūnams neįkainojama policijos rėmėjų pagalba, o užtikrinant judėjimo kontrolę postuose, savanoriai talkino pareigūnams nuo pat pradžių. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Kai policijos pareigūnams kovoje su pandemija teko stotis į pirmas gretas po medikų, paaiškėjo, jog šiuo momentu neįkainojama tampa savanorių – policijos rėmėjų – veikla. Dėl atsiradusių papildomų funkcijų vykdymo didžiulį darbo krūvį dar padidino ir judėjimo kontrolės keliuose funkcija, o čia į pagalbą pirmieji atskubėjo policijos rėmėjai, kurie ir iki tol mielai savanoriavo policijoje.

Šiandien savanorystės svarbą suvokia turbūt kiekvienas, o ir iki karantino retas kuris renginys apsieidavo be savanorių įsitraukimo. Šakių bendruomenės pareigūnei Aušrai Mockevičiūtei vykdant įvairias prevencines veiklas dažnai talkina jaunieji policijos rėmėjai. Tokių jaunuolių nuo 12 iki 18 metų šiuo metu rajono komisariatas turi aštuonis. Tačiau nedaug kas žino, jog rajono komisariate darbuojasi ir devyni suaugusieji policijos rėmėjai, kurie nuo pat pirmos dienos, kai jais tampa, vykdo ne tik prevenciją, bet darbuojasi kartu su pareigūnais, prisidėdami prie jų funkcijų užtikrinimo. Šeši iš jų padėjo pareigūnams dirbti judėjimo kontrolės metu. Policijos rėmėjai darbuojasi be jokio atlygio, savanoriškais pagrindais. Bendruomenės pareigūnė A. Mockevičiūtė sako, jog reikia įvertinti tai, kad šie žmonės daro neįkainojamą darbą – juk atima laiką iš savo šeimų ir dirba be atlygio tam, kad gyventi rajone būtų saugiau. Kai kuriais atvejais policijos rėmėju tampa į pensiją išėję pareigūnai arba tie, kurie dar tik svajoja tapti policininkais.

Kovos menų gerbėjas, sportininkas Dalius Misevičius, paskatintas trenerio, prieš ketverius metus sugalvojo išbandyti save ne tik sportuodamas, bet ir kitoje veikloje – savanoriauti policijoje. Anot D. Misevičiaus, tapus policijos rėmėju galima labiau išreikšti savo pilietiškumą, neabejingumą aplinkai. Jaunuoliui ši veikla patiko, be to, jis neatmeta galimybės kada nors ir mokytis policijos mokykloje. Aktyvus imtynių kovų dalyvis sako pagalvojęs, jog jo savigynos įgūdžiai pravers, jeigu tektų apginti už save silpnesnį. Savo bendruomenėje jaunuolis taip pat, kai tik yra proga, elgiasi pilietiškai: nelieka abejingas pamatęs dviratininką be liemenės ar neblaivų vairuotoją, kuris kelia grėsmę tiek sau, tiek ir kitiems. Anot rėmėjo, žmogui yra labai svarbu būti pilietiškam, neabejingam aplinkai.

„Policijos rėmėjo darbas labai įdomus – sužinai, kaip naktimis tenka dirbti pareigūnams, budėti. Taip pat dabar jau ne kartą teko budėti Covid-19 mobiliame punkte, judėjimo kontrolės postuose, kur visur viskas pavyko sklandžiai, neteko sutikti blogai nusiteikusių žmonių, visi buvo geranoriški“, – pasakoja D. Misevičius.

Kitas aktyvus rajono komisariato suaugusiųjų grupės policijos rėmėjas Povilas Dumčius sako, jog tapti policijos rėmėju paskatino smalsumas ir noras sužinoti, kaip organizuojamas policijos darbas, nes jis šiuo metu jau yra ir Lietuvos policijos mokyklos kursantas. Nors šios pareigos jaunuoliui dar gana naujos (savanoriauja vos septynis mėnesius), bet jau spėjo susipažinti su policijos darbo organizavimo virtuve. Dar viena priežastis, kuri jį paskatino tapti rėmėju, pasak P. Dumčiaus, jog jis yra aktyvus ir komunikabilus jaunuolis, tad jam ne tik savanorystės jausmas, bet ir bendravimas su pareigūnais yra labai svarbu. Įdomiausia veikla, kurią rėmėjas įvardija, – patruliavimas kartu su pareigūnais.

„Patruliuojant kontrolės postuose pavyko nesušalti, labiausiai ten nustebino žmonių reakcija, kad jie nubuvo pikti, o priešingai – labai supratingi. Supranta, kad situacija neeilinė“, – atviravo P. Dumčius.

Pirmi metai policijoje savanoriaujanti Agnė Michailova sako, jog jai net nekilo abejonių tampant policijos rėmėja, nes pareigūnų darbu ji žavisi nuo paauglystės.

„Kai tik sužinojau, jog galima tapti rėmėja, iš karto nuėjau“, – tikina A. Michailova.

Moteris atvirauja, jog pati svarsto galimybę kada nors tapti pareigūne, todėl patirtis šioje srityje jai yra labai svarbi ir įdomi. Per ganėtinai trumpą laiką jai jau teko dalyvauti įvairiose policijos organizuojamose veiklose, renginiuose, taip pat kartu su pareigūnais budėti kontrolės postuose.

„Apima labai geras jausmas, kai supranti, jog gali nors truputį prisidėti prie svarbių dalykų. Po to užplūsta labai geros emocijos“, – dalinosi savanorystės įspūdžiais policijos rėmėja A. Michailova.

„Ši rėmėjo veikla padeda prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo toje vietoje, kurioje gyvena patys savanoriai, ir prisidėti savo realiu darbu talkinant policijai, ypač kai pareigūnų gretos ištuštėja dėl ligų ar kitų svarbių priežasčių. Svarbu juos laiku informuoti apie tuos nusižengimus, kuriuos matai savo akimis, kurie vyksta aplinkui. Vis dėlto turiu sukaupęs pats nemažai patirties, teko matyti įvairių gyvenimiškų situacijų aplink save, tad kodėl nepasidalinti tuo su kitais...“ – taip savanorystę policijoje kalba dar vienas rajono policijos rėmėjas Ramūnas Glazeris.

Anot vyriškio, jį į rėmėjų gretas atvedė noras padėti pareigūnams. Dėl to jis mielai jau ketverius metus savanoriauja rajono komisariate, o pastarųjų Seimo rinkimų metu mielai prisidėjo prie visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ veiklos. R. Glazeris sako, jog iki karantino jam daugiausiai teko padėti budintiems patruliams, o pastaruoju metu teko dalyvauti ir judėjimo kontrolės postuose. Savanoris neslepia, jog ir jiems, rėmėjams, kaip ir pareigūnams, tenka keliuose sutikti įvairiai nusiteikusių žmonių – vieni būna supratingi ir tolerantiški, kiti piktokai nusiteikę. Tačiau, pasak rėmėjo, pareiga yra pareiga ir užtikrinti tvarką būtina tiek jiems, rėmėjams, tiek policijos pareigūnams.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.