Nuo liepos mėnesio Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro (TIC) vadove dirbanti Ieva Bernotaitė sako, jog jaučiasi suradusi tokį darbą, apie kokį visada svajojo. Merginos galvoje daug minčių, idėjų, kurias ji sieks įgyvendinti.

Džiaugiasi darbo vieta

Kaip atsitiko, jog šiuo metu tarptautinės ekonomikos ir prekybos magistrantūros studijas Kauno technologijos universitete studijuojanti Ieva atsidūrė TIC vadovės kėdėje? Mergina pasakojo, kad prieš penkerius metus, kai studijavo turizmą, TIC atliko praktiką ir jau nuo tada apie šios įstaigos darbo pobūdį ją lydi tik geriausi prisiminimai.

„Aš manau, kad kiekvienas žmogus stengiasi įsidarbinti tokioje įstaigoje, kurioje jam dirbti patiktų. Tuo metu praktiką centre atlikau, nes norėjau ten dirbti ir maniau, kad man toks darbas tiktų. Jau tuo metu kreipiausi į buvusią vadovę Eglę Plančiūnienę, kad man praneštų, jei atsirastų laisva darbo vieta. Ir štai, praėjus keliems metams, aš čia“, – prisiminė I. Bernotaitė.

Tikriausiai niekam ne paslaptis, jog bet kokioje įmonėje vadovaujamas darbas yra ne tik atsakingas, tačiau ir kupinas įvairiausių situacijų, kurios jį neretai daro sudėtingą. Taip yra ir su TIC vadovo pareigomis, juolab kai ant pečių gula su viso rajono turizmu susijusios užduotys. Tačiau I. Bernotaitė sako, jog darbą iš dalies palengvina tam tikri niuansai.

TIC turi tris dalininkus – rajono savivaldybės tarybą, UAB „Gulbelė“ bei Labdaros ir paramos fondo Šešupės euroregiono Šakių biurą. Anot Ievos, ji iš dalininkų sulaukia labai daug palaikymo ir pritarimo, kai reikia žengti vieną ar kitą žingsnį. O dalininkų patirtis yra neįkainojama pagalba. Naujoji vadovė taip pat įsiliejo į rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus organizuojamus kultūrinius pasitarimus, iš kurių, anot Ievos, kiekvieną kartą sužino kažką naujo, gauna patarimų ir pagalbos.
Tiesa, TIC vykdo kelias veiklos kryptis – siūlo kelionių agentūros teikiamas paslaugas, vykdo Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamus projektus, vietinių turistų konsultavimą, o dabar planuojama vykdyti ir ketvirtą – kelionių organizavimo kryptį. Tad darbo per akis.

„Mane supa didžiulę patirtį turintys žmonės, kurie, kai reikia, gali pristabdyti ar kaip tik stumtelėti į priekį. Nuoširdžiai sakau: esu labai patenkinta šia darbo vieta“, – mintimis dalijosi vadovė.

Miesto vizija

Dažnas šakietis savo galvoje turi viziją, kaip miestas, kuriame jis gyvena, turėtų atrodyti – ko jame trūksta, kokių vietų ar įstaigų labiausiai reikėtų. Savaime suprantama, tokią viziją turi ir TIC vadovė. Tiesa, kaip pati sakė, į šį klausimą ji gali atsakyti žvelgdama iš savo darbo pusės.

„Labai norėčiau, kad Šakiuose atsirastų vieta, kurioje nuolat suktųsi, dirbtų amatininkai. Kad, atvykęs į miestą savaitgalį arba tam tikrą dieną, galėtum čia užsukti ir pasimokyti kokių nors subtilybių ar tiesiog galėtum stebėti dirbančius amatininkus. Kad tokioje vietoje veiktų įvairios edukacijos vaikams. Būtų šauni idėja“, – kalbėjo I. Bernotaitė.

Ne kartą kalbėta, diskutuota ir apie vieną opesnių problemų – apie dviračių takų nebuvimą Šakiuose ir aplinkiniuose miesteliuose. Kaip vieną iš trūkumų tai mato ir TIC vadovė. Anot jos, jei miesteliai būtų sujungti dviračių takais, turistai vienos ar kelių dienų maršrutu galėtų apvažiuoti visą rajoną. Kas, savaime suprantama, pritrauktų ir daugiau norinčių aplankyti mūsų kraštą.

„Taip pat norėčiau, kad atsirastų daugiau etatų turizmo centre, kad galėtume atnaujinti TIC pastatą ir įrangą, kad leistume leidinius ir naujienlaiškius, kuriuos platintume visame Šešupės euroregione ne tik Šakiuose, taip pat užsienyje. Norėčiau, kad darbuotojai būtų nuolat siunčiami kvalifikuotis, taip galėtume vietos turizmo atstovus mokyti žengti koja kojon su technologijomis, skatinti juos tobulėti, rengti projektus. Galėčiau vardinti ir vardinti...“ – apie planus ir tikslus kalbėjo I. Bernotaitė.
Kita vertus, kad mūsų rajonas gausus lankytinų objektų, mano ir naujoji turizmo ir informacijos centro vadovė.

„Rajone turime 24 gidus, kurie gyventojams gali vesti ekskursijas po įvairiausius rajono kampelius. Ateina savaitgalis, prabunda mintys, kad reikia aplankyti kokį nors objektą. Kurortai išvažinėti, viskas matyta. O tos tikrosios Lietuvos perliukų galima rasti ir mūsų krašte. Turim nuostabius piliakalnius, kelis dvarus. Su teigiančiais, kad pas mus nėra ką pamatyti, norėčiau nesutikti. Galbūt kartais nenorime ar nemokame pamatyti, kas yra prieš mūsų nosį ir ranka pasiekiama“, – svarstė pašnekovė.

Didmiesčiai nevilioja

Savimi pasitikintis, magistrantūros studijas kremtantis jaunas žmogus, kuris turi ambicijų kažką pakeisti ne tik savo, bet ir kitų žmonių labui, darbą lengvai susirastų daugelyje įmonių. Ievos pasiteiravus, ar nesieja savo gyvenimo su didmiesčiais, ši iškart atkirto, kad ne.

„Džiaugiuosi, kad gyvenu Šakiuose, kad mano vaikas gali čia lankyti darželį ar būrelius, kuriuos ir aš lankiau. Nežinau, kaip mano gyvenimas susidėlios po penkerių ar daugiau metų, bet bent jau dabar – čia mano namai, kuriuose gera gyventi“, – kalbėjo Ieva.

Baigiantis pokalbiui Ieva atvirai kalbėjo, jog pilnu tempu įsisukus į vadovės pareigas galvoje yra tiek daug minčių, kurios vėliau nugula į užrašų knygelę. Aišku, jų įgyvendinimui reikės skirti daug pastangų ir kantrybės, tačiau nuosekliai siekiant – įmanoma viskas.