Saldžioji paprika – šiandien jau beveik kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Paprikų auginimo patirtimi sutiko pasidalinti ūkininkas Paulius Makūnas iš Striūpų.

Džiugu, kad vis daugiau jaunų žmonių imasi daržininkystės. P. Makūnas ūkį perėmė iš savo tėvelių, kurie darže augino agurkus, pomidorus, kopūstus ir kitas daržoves. Prieš ketverius metus vaikiną sužavėjo egzotiškos paprikos. Nors ir šiandien dar daug kas jas laiko pietų kraštų augalu, pasirodo, jas sėkmingai galima auginti ir mūsų žemėse, tiesa, geriau šiltnamiuose. Taigi prieš ketvertą metų Paulius šiltnamyje pasodino pirmus 100 saldžiosios paprikos daigų.

Šiandien jo šiltnamyje žaliuojantis paprikų miškas (800 daigų) ir gausybė raudonuojančių vaisių. Paulius mielai dalinasi savo daržininkystės žiniomis.

„Saldžiosios paprikos vegetacija ilga, todėl jos auginamos sodinant daigus. Norint auginti paprikas, reiktų nuspręsti, kur auginsime, – šiltnamiuose ar lauke, pagal tai reikėtų pasirinkti ir veisles. Nuo rūšies priklauso paprikos spalva, svoris, skonis ir kita“, – pasakoja daržininkas.

Jis prasitaria, kad auginti paprikos daigus nelengva, reikia sudaryti geras šilumos ir drėgmės sąlygas. Šiuo metu daržininkas augina dviejų rūšių – ‘Yecla F1“ ir ‘Baltica F1’ – veisles, jas sėja vasario pradžioje į dėžutes, pripildytas durpių ekstrakto, vėliau, po 20–25 dienų, užaugus tikrųjų lapų porai, – pikuoja.

„Reikia ypač atsargiai jas persodinti, kuo mažiau pažeisti šaknis“, – patirtimi dalinasi P. Makūnas, kuriam šiuos ir kitus daržininkystės darbus padeda nudirbti visa šeima.

Daigus į šiltnamį persodina gegužės viduryje, kai paprika būna apie 40 cm aukščio, su lapais ir turi keletą išsiskleidusių žiedų.

„Svarbiausia pirmuosius žiedus pašalinti, nes kitaip derlius bus ankstyvas, blogiau formuosis lapai. Auginant paprikas jas tiesiog formuoji, palieki 2–3 atšakas, kitas pašalini“, – moko daržininkystės paslapčių Paulius. Jis sako, kad svarbus ir daug laiko užimantis darbas – aukštaūges paprikas priraišioti, nes labai greitai nuo vaisių gausos lūžta jų šakos. Pasak pašnekovo, paprikoms reikia derlingos, drėgnos žemės, todėl jis įruošęs laistymo sistemą. P. Makūnas tikina, kad trąšų beveik nenaudoja, paprikos nemėgsta karščio, esant daugiau negu 30 laipsnių pradeda kristi žiedai, tuomet jas reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

„Šiemet pradėjau skinti derlių nuo liepos pradžios ir skinsiu iki kol užšals. Per savaitę skinu 1–2 kartus, galima skinti nelaukiant, kol vaisius paraus, svarbu, kad vaisius sutvirtėjęs ir pasiekęs veislei būdingą dydį. Mano auginamų veislių vaisiai nokstantys būna žali, sunokę – ryškiai raudoni, švelnaus skonio. Kai kurių vaisių masė siekia iki 500 gramų“, – sako Paulius ir dar priduria, kad vienas augalas išaugina iki 10 vaisių.

„Augini, mokaisi, eksperimentuoji“, – šypsosi Paulius ir rekomenduoja pirkti ir valgyti paprikas, nes jose daug vitamino P.

Jaunasis ūkininkas derlių realizuoja Šakių, Jurbarko turguose, už paprikų kilogramą šiuo metu pirkėjai moka iki vieno euro. P. Makūnas kol kas plėsti paprikų ūkio neketina, bet ieško nuolatinių pirkėjų, naujų realizavimo rinkų.

Vyriškis sako, kad nori savo ūkyje plėsti įvairesnių daržovių asortimentą, ir parodo pekino kopūstų lauką – šiomis daržovėmis jis susidomėjo pirmi metai.