Rajono savivaldybės administracija antrą kartą paskelbė viešąjį konkursą dėl Gelgaudiškio dvaro sodybos nuomos. Tačiau kai šis klausimas buvo svarstomas rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kilo daug diskusijų, išsakyta nemaža kritikos ir abejonių, kodėl kaip nuomininkas netiko pirmajame konkurse dalyvavęs potencialus investuotojas.

Dar liepos 18 d. rajono meras Edgaras Pilypaitis, tuo metu pirmininkavęs Gelgaudiškio dvaro sodybos nuomos komisijai, pareiškė, kad pasirašė galutinį sprendimą, jog potencialus dvaro nuomininkas UAB „Menas gyventi“ neatitiko konkurso sąlygų, o pateiktuose dokumentuose komisija neįžvelgė galimybių į dvarą investuoti reikalingą pinigų sumą.

„Paraiškos pateikėjas buvo UAB „Menas gyventi“, bet UAB „Pakruojo parkai“ buvo ta įmonė, kuri davė garantiją investicijai. Tai sužinoję teiravomės, kodėl garantiją suteikia kita bendrovė, nes ji juk nėra finansinė institucija. Būtų savaime suprantama, jei tokią garantiją suteiktų bankas. Kaip viena uždaroji akcinė bendrovė gali finansuoti kitą? Pradėjus gilintis, ėmė aiškėti detalės, kurios mus tik atitolino nuo to galimo investuotojo, nes jis niekaip neįrodė savo finansinių galimybių“, – tada netikėtą sprendimą komentavo E. Pilypaitis.

Liepos 26 d. susirinkusi už nuomos klausimus atsakinga komisija pakoregavo Gelgaudiškio dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso sąlygas. Nutarta privalomą investuoti sumą sumažinti 30 proc. – iki 721 tūkst. eurų, o nuomos terminą palikti tokį pat – 50 m.

Pradėjus apie tai diskutuoti rajono savivaldybės tarybos posėdyje, tarybos narys Mindaugas Tarnauskas domėjosi, kodėl konkurse dalyvavęs potencialus nuomininkas nebuvo iš karto atmestas, jeigu neatitiko konkurso sąlygų.

„Dar daugiau – bendraujant su konkurso dalyviu teko sužinoti, kad savivaldybės vadovai žinojo, jog įmonės finansinius pajėgumus garantuos kita įmonė. Savivaldybės vadovams buvo žinoma ir tai, kad įmonė nesikreips į finansinę instituciją dėl papildomo garanto, nes tokie garantai pačiai įmonei nieko negarantuoja, o rinkoje kainuoja iki 2,5 proc. garantinio rašto vertės. Nesunku suskaičiuoti, kad nuo 1 mln., tai būtų apie 25 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad ne be reikalo praėjusiame tarybos posėdyje buvo išsakyti mano nuogąstavimai, nes laiko lieka vis mažiau. Savivaldybei gresia didelė bauda. Deja, bet visas šis konkursas man kartais primena parodomąjį, butaforinį, o tikrieji tikslai yra truputį kitokie“, – sprendimo pagrįstumu abejojo M. Tarnauskas.

Be to, tarybos narys domėjosi, ar E. Pilypaitis nemanantis, jog turėjo nusišalinti nuo šio nuomos konkurso komisijos pirmininko pareigų šiek tiek anksčiau. Mat tik liepos 25 d. administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus įsakymu komisijos pirmininke paskirta direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė. M. Tarnauskas taip pat teiravosi, ar merui neatrodo, kad būdamas gelgaudiškietis, supainiojo viešus ir privačius interesus. E. Pilypaitis, neleisdamas M. Tarnauskui baigti sakinio, ironiškai replikavo.

„Šie provokaciniai klausimai man šiandien kelia dar vieną klausimą, kurį norėčiau adresuoti jums: ar jūs nebūsite proteguotojas kokio nors konkurso dalyvio, nes esate taip įsigilinęs į konkurso sąlygas, į kurias gilinosi 11 komisijos narių, kad jas žinote geriau nei pati komisija. Tai man taip pat kelia insinuacinių pastebėjimų.“

Rajono meras patikslino, jog komisijos pirmininku buvo paskirtas kaip buvęs mero pavaduotojas, o konkursas paskelbtas dar tada, kai jo pareigos buvo nepasikeitusios. Nors tikėtasi, kad nuomininkas atsiras paskelbus pirmąjį konkursą, taip neįvyko, todėl E. Pilypaitis, kaip gelgaudiškietis ir buvęs Gelgaudiškio kultūros centro vadovas, pats nusišalino nuo komisijos pirmininko pareigų. Tiesa, dabartinė komisijos pirmininkė taip pat gelgaudiškietė.

„Noriu visus tarybos narius ir gyventojus patikinti, kad nesu į dvarą įdėjęs savo asmeninių lėšų, neturiu nė akcijų, nes ten ne uždaroji akcinė bendrovė. Nesu niekaip su tuo susisaistęs. Tačiau man, kaip eiliniam gelgaudiškiečiui, taip pat rūpi, kad investuotojas, kuris ten ateis, būtų pajėgus įvykdyti tuos reikalavimus, už kuriuos atsakys ne jis, o savivaldybė. Nežinau, gal jūs norite išprovokuoti, kad mes pradėtume operuoti tam tikrais skaičiais ir firmų pavadinimais, bet tai būtų konfidencialumo pažeidimas, todėl į šią provokaciją nebesileidžiu“, – į kritiką atsakė E. Pilypaitis.

„Vienintelis dalykas, kas rūpi, tai savivaldybei gresianti didžiulė bauda – 2,3 mln. eurų. Taip pat negautos nuomininko investicijos. Vieniems investuotojams uždegama žalia šviesa, o kitiems kažkodėl geltona“, – nenusileido M. Tarnauskas.

Rajono meras taip pat papasakojo, kad savivaldybės atstovai patyrė didelį Lietuvos verslo paramos agentūros, primygtinai siūliusios konkurso laimėtoju bet kokiomis sąlygomis paskelbti jau minėtąjį finansiškai nepajėgų konkursantą, spaudimą.

„Visą situaciją pristačius Finansų ministerijoje, mums buvo pasakyta, jog niekas negali savivaldybės priversti priimti jai nenaudingus sprendimus. O tos baudos, apie kurias šiuo metu labai garsiai kalbame – 3 mln. eurų skylė ir pan., – tai yra biudžetinis ir teorinis paskaičiavimas. Finansinė korekcija ir išskaita galėtų būti tik 25 proc.“, – teigė meras.

Dar iki organizuojant pirmąjį konkursą nuomos pagrindu, tris kartus buvo paskelbtos koncesininko paieškos, tačiau jos buvo nesėkmingos, todėl savivaldybės administracija nusprendė dvaro konkursą skelbti nuomos pagrindu.