Šiemet dėl šalto ir lietingo pavasario javapjūtė vėluoja maždaug savaitę, todėl ji prasidėjo per patį vidurvasarį. Praėjusią savaitę į laukus išvažiavę ūkininkų kombainai kūlė žieminius miežius bei rapsus. Koks bus šių metų grūdų derlius, ūkininkai prognozuoti nedrįsta. Deja, kai kuriems žemdirbiams javapjūtė – tarsi košmaras, iš kurio pabusti neleidžia gamta.

Keturnaujienoje ūkininkaujantis Tomas Kažemėkaitis rapsus pradėjo pjauti praėjusį sekmadienį, tik pagerėjus orams. Šios kultūros ūkininkas sėjo 22 ha ir, pasak jo, iš hektaro prikūlė 3–5 tonas, nors tikėjosi gausesnio derliaus, juolab kad rapsų laukai atrodė labai gražiai.

„Antradienį jau bandžiau pjauti žieminius kviečius `Fredi`, bet teko darbus nutraukti, į dirvą įvažiuoti sunku. Koks bus šiųmetis derlius, priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo javų veislės. Kol kas žieminių kviečių drėgnumas 16–18 proc. Pastebėjau, kad kviečiuose jau atsiranda fuzariozė, nes buvo sudėtinga įvažiuoti į laukus juos nupurkšti“, – pasakojo T. Kažemėkaitis.

Neblogai sekasi Lukšių žemės ūkio bendrovei. Pasak bendrovės vyr. agronomo Jono Bako, jau nukūlė visus žieminių miežių plotus.

„Miežių šiemet turėjome 13,5 ha, vidutiniškai byrėjo apie 8 t/ha, grūdų drėgnumas 13–14 proc. Dabar kuliam žieminius rapsus, savaitės viduryje iš 410 ha liko 84 ha. Jei ketvirtadienį nelis, rapsus turėtume baigti. Prikulta iki penkių tonų iš vieno hektaro. Todėl manau, kad kol kas viskas labai gerai“, – kalbėjo J. Bakas ir pridūrė, kad labiausiai laukia giedrų dienų, o problemų dėl įvažiavimo į dirvas kol kas nėra.

Paklaustas apie paruoštus žaliuosius pašarus gyvuliams, pašnekovas patikino, kad pievos labai geros, žolė jau du kartus nušienauta ir pašarų žiemai tikrai užteks.

Liepą iškritęs staigus ir gausus lietus išguldė dalį rajono ūkininkų pasėlių. Lietus prie žemės priplakė 200 ha (iš 600 ha) barzdiškio ūkininko Raimondo Maksvyčio žieminių kviečių. Pasėlius apdraudęs žemdirbys tikisi, kad nuostolius kompensuos draudimas.

„Savaime suprantama, kad javams išgulus ne tik sunkiau nuimti derlių, bet ir prastėja grūdų kokybė, reikia daugiau lėšų jiems išdžiovinti“, – kalbėjo ūkininkas.

Voniškių žemės ūkio bendrovėje lietus taip pat pridarė nemažai žalos pasėliams. Pasak bendrovės vadovo Henriko Braškio, javapjūtės nuotaika prasta.

„Esam prie Nemuno, čia kažkokia tragedija, ypač sudėtinga zona link Kidulių, matot, kas Jurbarke darosi. Liepos 31 d. mūsų apylinkėse prilijo 45 mm, po kelių dienų – 20 mm, dar kitą dieną – 16 mm, antradienį krito smulkūs ledai. Galbūt jie nepadarė didesnių nuostolių“, – pasakojo bendrovės vadovas ir pridūrė, kad dar viena problema – į laukus sunkiai įvažiuoja technika.

Anot H. Braškio, nepataisoma žala padaryta pusei kviečių pasėlių, iš viso išguldyta apie 200–300 ha javų.

„Kasdien kombainai stovi prie laukų ir budi kaip karo zonoje, stengiamės išnaudoti kiekvieną giedro oro minutę“, – rūpesčiais dalijosi H. Braškys.

Laukia būsimojo derliaus ir mūsų krašto talpyklos, džiovyklos bei derliaus supirkėjai. Kaip pasakojo Žvirgždaičiuose įsikūrusios Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus, rajono žemdirbiai jau gabena žieminį rapsą. Per 3–4 dienas įmonė supirko apie 2 tūkst. tonų šių javų.

„Šiais metais žieminių rapsų derliaus kokybė yra pakankamai gera ir aliejingumas geras. Noriu pasakyti, kad mūsų įmonės džiovyklose valymo ir džiovinimo įkainiai yra vieni iš mažiausių. Bet javų kainos šiemet aukštos, už rapsų toną mokame apie 360 eurų, už miežių – 135 eurus“, – kalbėjo A. Stonkus ir palinkėjo žemdirbiams gero oro.

Žemdirbius kalbinome apniukusį trečiadienį. Išlindus saulei ir sušilus orui kombainai vėl pajuda į laukus. Javapjūtė įsibėgėja. Vėliau ateis eilė žirniams, rugiams, avižoms. Paprastai paskutiniai nuimami grikiai ir pupos. Pasak kalbintų ūkininkų, skirtingose rajono vietose situacija šiek tiek varijuoja, todėl tiek derliaus nuėmimo sąlygos, tiek jo kokybė nevienoda, tad ir prognozuoti, koks bus šių metų derlius, ūkininkai kol kas negali.