Į kiaulininkystės ūkius įsisukus afrikiniam kiaulių marui, Žemės ūkio ministerija nemato kitos išeities, kaip tik skatinti kiaulių laikytojus atsisakyti šių gyvulių bent tol, kol maras atsitrauks iš Lietuvos. Kaip rodo paskutiniai Šakių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys, kol kas po afrikinio kiaulių maro proveržio liepos mėnesį vos keli rajono kiaulių augintojai atsisako laikyti kiaules arba mažina jų skaičių.

Žemės ūkio ministerija siūlo kuo greičiau patvirtinti ūkiams naudingą pasiūlymą, kuriuo galėtų pasinaudoti ir iš kiaulininkystės savo noru pasitraukiantys smulkieji kiaulių augintojai, neketinantys ar neturintys galimybių laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų. Tačiau ar toks problemos sprendimas „sužavės“ smulkiuosius kiaulių laikytojus? Juk daugelis jų neketina atsisakyti kiaulininkystės už jokias kompensacijas.

Pirminis Žemės ūkio ministerijos siūlymas yra skirti 100 eurų už paskerstą ar kitaip likviduotą kiaulę ir 1 tūkst. 500 eurų paramą kitiems ūkiniams gyvūnams įsigyti, jei laikytojas įsipareigoja trejus metus neauginti kiaulių. Taip pat ministerija siūlo stiprinti kontrolę kiaulininkystės ūkiuose ir tiems žmonėms, kurie vis dėl to nori auginti kiaules, tačiau šiuo metu neatitinka reikalavimų, skirti iki 1 tūkst. 500 eurų paramą trūkstamoms biologinės saugos priemonėms įsigyti. Šis kompensavimo projektas dar nepatvirtintas, todėl gali keistis, tačiau esmė yra aiški – ministerija yra užsimojusi smulkiuosius kiaulių augintojus skatinti pereiti prie kitų ūkininkavimo formų ir atsisakyti kiaulininkystės.

Toks finansinis pasiūlymas ne visiems smulkiesiems kiaulių augintojams atrodo priimtinas. Tarp gyventojų pasigirsta nuomonių, kad tai yra ne kas kita kaip smulkiųjų ūkių naikinimas, o vis dar savo poreikiams laikantys kiaules gyventojai sako jų neatsisakysiantys, kol to padaryti neprivers įvairūs draudimai.

Išdagų kaimo gyventoja, smulkaus ūkio savininkė Ona sako šiemet paršavedžių kiaulių jau nelaikysianti, nors anksčiau turėdavo po vieną per metus, kad pačiai nereikėtų pirkti paršelių, atliekamus dar ir kitiems parduodavo už rinkos kainą. Dabar jos tvarte yra tik trys kiaulės ir visiškai atsisakyti šių gyvulių ūkininkė nežada.

„Kur savo mėsa, tai savo, jos skonio atžvilgiu lyginti su pirkta net negalima“, – aiškina motyvus ūkininkė.

Keisti kiaulininkystės į kitų gyvūnų auginimą, sako, irgi nežadanti, nes joks gyvūnas neatstos kiaulės, o vištų ir galvijų ūkyje turinti ir taip. Ona svarsto, kad iš šios Žemės ūkio ministerijos žadamos kompensacijos naudinga būtų tiktai parama trūkstamoms biosaugos priemonėms įsigyti, nes jos kainuoja itin brangiai ir žmonėms neretai būna neįperkamos.

Šakių rajono statistika rodo, kad kiaulių laikytojų ir šių gyvulių skaičius nesumažėjo net po informacijos apie nustatytą afrikinio kiaulių maro židinį. Štai Prūselių kaime, kuriame buvo patvirtintas afrikinio kiaulių maro židinys, iki liepos 20 d. buvo devyni kiaulių laikytojai, kurie savo ūkiuose turėjo 32 kiaules.

Kaip pasakoja viena iš to kaimo kiaulių augintojų Zita, jos ir sūnaus bendrame ūkyje buvo dvi didelės kiaulės, tačiau, sužinoję apie afrikinį kiaulių maro židinį savo kaime, jie suskubo tas kiaules papjauti ir net negalvoja ateityje vėl laikyti dėl to, kad bijo, jog jas reikės užkasti ir taip ūkis patirs nuostolių. Zita sako geriau auginsianti vištas ir kitus naminius gyvūnus, o kol su kiaulių maru nėra susidorojama tinkamai, jų auginimo geriau atsisakyti. Išgirdusi apie būsimas kompensacijas už paskerstas kiaules Zita pritaria, kad žmonėms būtų nors šiek tiek atlyginta, nes kiauliena galbūt yra pagrindinis daugelio lietuvių maistas ištisus metus.

Rugpjūčio 14 d. duomenimis, Prūselių kaime yra aštuoni kiaulių augintojai, kurių ūkiuose 27 kiaulės. Vadinasi, žmonės dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio savo kaime nelabai baiminasi ir tikisi, kad jų asmeniškai tai nepalies.

Kol kas, kaip teigia Žemės ūkio ministerija, kompensacijos numatomos tik tiems smulkiesiems ūkiams, kuriuose yra laikoma iki 100 kiaulių, nes būtent jiems labiausiai reikia finansinės pagalbos, kad užtikrintų biosaugą ūkyje. Mūsų rajone šiuo metu yra 675 kiaulių laikytojai, kurie savo ūkiuose turi mažiau negu 100 kiaulių, į šį skaičių patenka visi gyventojai, auginantys bent vieną kiaulę. Iš viso smulkiuose rajono ūkiuose yra 2 tūkst. 784 kiaulės. 35 gyventojai laiko 55 paršavedes.

Ar kurie nors iš šitų kiaulių laikytojų susivilios būsimomis kompensacijomis už kiaulių atsisakymą, kol kas dar neaišku ir paaiškės tik tada, kai bus sukurtas visas kompensavimo mechanizmas, o apie tai informuoti gyventojai galės teikti paraiškas kompensacijoms gauti. Manoma, kad jos bus mokamos jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio.