Briedžių kaimo gyventojai mano, kad labai tikėtina, jog pastarąjį mėnesį vakarais po kaimą sklindanti baisi smarvė atslenka nuo už kilometro nuo kaimo esančių Rimvydo Karaliaus ūkio fermų, kur auginamos kiaulės. D. Pavalkio nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Briedžių kaimo gyventojai sunerimę – jau daugiau kaip mėnuo vakarais jie turi skubėti į kambarį, užsidaryti duris ir langus, nes kieme neįmanoma būti dėl aštrios smarvės, esą sklindančios nuo kiaulių fermos. Gyventojai sako, jog už kilometro nuo kaimo gyvenvietės esančios fermos čia buvo nuo amžių amžinųjų, tačiau tokios smarvės, kaip pastaruoju metu, nuo jos nesklido niekada.
Praėjusį antradienį į bendruomenės centro susirinkimą atėję aktyviausi jos nariai labiausiai gvildeno šį smarvės klausimą. Bendruomenės tarybos narė Dinara Gudaitienė sako, jog žmonės nesupranta, kas vyksta.
„Nuo gegužės vidurio tendencingai kiekvieną vakarą nuo 21 val. ima sklisti tokia baisi smarvė, kad neina būt nei lauke, o į kambarį atėjus reikia užsidarinėti langus, duris – kitaip pasmirs visi namai. Ir taip kiekvieną vakarą tuo pačiu metu, tas kvapas laikosi iki paryčių. Tai nėra vien paprasto tvarto kvapas, o tiesiog didžiulė smarvė, to anksčiau nebūdavo arba mes jo nejutome žiemą, kada langai uždaryti, mažai būnam lauke“, – pasakojo bendruomenės centro tarybos narė D. Gudaitienė.
Pasak moters, keista, kad smarvė ima sklisti kiekvieną vakarą tuo pačiu metu ir nesvarbu, ar tą dieną tviskina karštis, ar būna vėsesnis oras, o jeigu nespėji užverti langų, ir namų viduje visi daiktai įsigeria nemalonaus kvapo. Anot D. Gudaitienės, per susirinkimą viena kaimo gyventoja skundėsi, kad jai nuo tos smarvės netgi kyla šleikštulys, pykina, negali būti nė minutės lauke. Tiesa, ji gyvena arčiau fermos.
D. Gudaitienė sako, jog neapsikentusi praėjusią savaitę kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ir pranešė apie šią siatuciją. Tiesa, moteris nežino, ar tai ta institucija, kuri galėtų kaimo žmonėms pagelbėti, tačiau tikisi, kad raštas bus nukreiptas ten, kur reikia. Pasak D. Gudaitienės, kai kurie kaimo žmonės gal ir nepritarė, kad būtų kreipiamasi į tarnybas, bet taip jau įprasta, kad kaimo žmonės dažnai ir daug ką iškenčia, tyli, taikstosi su situacija, o per susirinkimą buvo užsiminta, jog bijoma, kad su jais bus susidorota.
Briedžių kaimo gyventojai yra girdėję, kad ilgus metus Rimvydo Karaliaus kiaulių komplekse dabar auga nebe savininko kiaulės, esą pastatai jau išnuomoti danams, kurie čia augina savo komplekso kiaules.
„Anksčiau, kai ūkis buvo tik Karaliaus, tai pasmirdėdavo kokią dieną per savaitę, bet ir tai ne tokia smarvė kaip dabar. Gal kai veždavo mėšlą, srutas ar kažkokiu momentu, kai kažkas tvarkoma buvo, bet ne ištisai. Bet dabar tendencingai kas vakarą sklinda ta įdomi, baisi smarvė“, – aiškina D. Gudaitienė.
Susisiekę su VMVT Marijampolės departamento direktoriumi Gediminu Gvazdaičiu sužinojome, kad skundas dėl smarvės pagal kompetenciją yra perduotas nagrinėti Visuomenės sveikatos centro specialistams, kurie įprastai sudaro komisiją ir važiuoja į vietą matuoti kvapo koncentraciją ore. Anot direktoriaus, į šiuos posėdžius aptarti konkrečioms detalėms kartais būna kviečiami ir jų tarnybos specialistai. Veterinarijos tarnyba rūpinasi tik gyvūnų gerovės klausimais.
Susisiekus su R. Karaliaus ūkio už paršelių fermas atsakinga Viktorija Karaliene, sužinojome, jog šiame ekologiniame ūkyje, kur auginamos ekologinės kultūros, galvijai, teikiama ir kiaulių auginimo paslauga. Fermose šiuo metu yra auginama 3 tūkst. 500 kiaulių iki tol, kol tampa tinkamos realizacijai. Tad į ūkį atvežami paršeliai, užauginami ir išvežami. Prakalbus apie kaltinimus dėl smarvės vakarais, moteris sako, jog ši problema jau girdėta, nes yra sulaukusi skambučių ir kaltinimų iš vietos gyventojo, kad jie prie fermos esą tyčia vakarais atidaro srutų rezervuarus.
„Vakare darbuotojų jau fermose netgi nebūna, niekas to ir nepadarytų. Nesuprantu, kokiu tikslu mes turėtume atidarinėti tuos rezervuarus ir kam?“ – kaltinimo esmės nesupranta V. Karalienė.
Ji pastebi, kad šios problemos iškilo tada, kai privatus asmuo netoli fermos pasistatė namą, tačiau nedrįsta teigti, kad smarvės kvapo problemą sukėlė būtent naujasis fermų kaimynas.
„Fermos čia buvo visada, nes ir seneliai nusipirkę jas iš kolūkio, o vėliau čia savo ūkį laikė, buvo netgi paršavedės kiaulės, čia visada buvo gyvulių ir fermos“, – teigia V. Karalienė.
Pasak moters, šiais laikais gyvulių laikytojams yra taikomi itin griežti reikalavimai, o tai liečia ir srutų talpyklas bei tręšimą. Skirtingos institucijos (Veterinarijos tarnyba, aplinkosaugininkai) nuolat kontroliuoja ūkio veiklą, vykdo patikrinimus, kurie būna ir planiniai, ir neplaniniai. Jeigu kažkas būna negerai, skiriamos netgi baudos arba duodamas tam tikras laiko tarpas šalinti trūkumams.
„Srutos iš tvarto subėga į tunelius, iš kurių nusileidžia į rezervuarus. Jie yra uždengti. Tiesa, buvom gavę skundą dėl smarvės, kai tręšėm laukus pavasarį, bet tada aš paaiškinau skambinusiam žmogui, kad dabar vyksta laukų tręšimas, visi ūkiai tą daro, ne tik mes, juolab kad aplink kaimą ir kiti ūkiai tręšia, bet su vištų mėšlu, kuris dar labiau dvokia, tai kaip ir suprato. Laukų tręšimams yra sudarytas aiškus, tikslus grafikas, bet kada laukų niekas netręšia. Be to, jis yra griežtai kontroliuojamas“,– sako moteris.
Pasak V. Karalienės, jų ūkio darbininkai, kurie gyvena tame pačiame Briedžių kaime, taip pat skundėsi smarve, tačiau iš kur ji ateina iki kaimo, neaišku.
„Tas kaltinimas, kad mes vakarais atidarome kažkokias paslaptingas sklendes ir leidžiame lauk smarvę, tikrai netiesa. Be abejo, kažkoks kvapas yra kaip nuo fermos, nes vis dėlto yra gyvuliai ir bus kvapas visada, bet tikrai ne toks, kaip teigiama. Be to, mūsų ūkis atitinka ir vieną iš reikalavimų, kad šiose vietovėse dažniau pasitaikanti vėjo kryptis yra ta, kuri fermos kvapą pučia link mūsų laukų, ne link gyvenvietės“, – patikina V. Karalienė.
Pašnekovė sako, kad teisingiausia, jog gyventojai kreipėsi į institucijas, kad būtų išmatuota kvapo koncentracija ir nustatyta, iš kur iš tikrųjų sklinda smarvė. Tiesa, daugiau fermų kvapo gyventojai gali pajusti nebent tada, kai būna transportuojamos kiaulės iš/į fermą, tačiau tai vyksta kas pusmetį, labai trumpą laiką, be to, gyvuliai kraunami rytais, ne vakarais.
Kol kas skundų dėl tręšimo sąlygų pažeidimų ar intensyvaus srutų kvapo Briedžiuose negavo ir aplinkosaugos specialistai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, kaip minėta, įprastai gavę tokius skundus vyksta matuoti kvapo koncentraciją į vietą, pasitelkdami ir kitų kontroliuojančių institucijų ar tarnybų specialistus.
„Nuo gegužės vidurio tendencingai kiekvieną vakarą nuo 21 val. ima sklisti tokia baisi smarvė, kad neina būt nei lauke, o į kambarį atėjus reikia užsidarinėti langus, duris – kitaip pasmirs visi namai. Ir taip kiekvieną vakarą tuo pačiu metu, tas kvapas laikosi iki paryčių. Tai nėra vien paprasto tvarto kvapas, o tiesiog didžiulė smarvė, to anksčiau nebūdavo arba mes jo nejutome žiemą, kada langai uždaryti, mažai būnam lauke“, – pasakojo bendruomenės centro tarybos narė D. Gudaitienė.
Pasak moters, keista, kad smarvė ima sklisti kiekvieną vakarą tuo pačiu metu ir nesvarbu, ar tą dieną tviskina karštis, ar būna vėsesnis oras, o jeigu nespėji užverti langų, ir namų viduje visi daiktai įsigeria nemalonaus kvapo. Anot D. Gudaitienės, per susirinkimą viena kaimo gyventoja skundėsi, kad jai nuo tos smarvės netgi kyla šleikštulys, pykina, negali būti nė minutės lauke. Tiesa, ji gyvena arčiau fermos.
D. Gudaitienė sako, jog neapsikentusi praėjusią savaitę kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ir pranešė apie šią siatuciją. Tiesa, moteris nežino, ar tai ta institucija, kuri galėtų kaimo žmonėms pagelbėti, tačiau tikisi, kad raštas bus nukreiptas ten, kur reikia. Pasak D. Gudaitienės, kai kurie kaimo žmonės gal ir nepritarė, kad būtų kreipiamasi į tarnybas, bet taip jau įprasta, kad kaimo žmonės dažnai ir daug ką iškenčia, tyli, taikstosi su situacija, o per susirinkimą buvo užsiminta, jog bijoma, kad su jais bus susidorota.
Briedžių kaimo gyventojai yra girdėję, kad ilgus metus Rimvydo Karaliaus kiaulių komplekse dabar auga nebe savininko kiaulės, esą pastatai jau išnuomoti danams, kurie čia augina savo komplekso kiaules.
„Anksčiau, kai ūkis buvo tik Karaliaus, tai pasmirdėdavo kokią dieną per savaitę, bet ir tai ne tokia smarvė kaip dabar. Gal kai veždavo mėšlą, srutas ar kažkokiu momentu, kai kažkas tvarkoma buvo, bet ne ištisai. Bet dabar tendencingai kas vakarą sklinda ta įdomi, baisi smarvė“, – aiškina D. Gudaitienė.
Susisiekę su VMVT Marijampolės departamento direktoriumi Gediminu Gvazdaičiu sužinojome, kad skundas dėl smarvės pagal kompetenciją yra perduotas nagrinėti Visuomenės sveikatos centro specialistams, kurie įprastai sudaro komisiją ir važiuoja į vietą matuoti kvapo koncentraciją ore. Anot direktoriaus, į šiuos posėdžius aptarti konkrečioms detalėms kartais būna kviečiami ir jų tarnybos specialistai. Veterinarijos tarnyba rūpinasi tik gyvūnų gerovės klausimais.
Susisiekus su R. Karaliaus ūkio už paršelių fermas atsakinga Viktorija Karaliene, sužinojome, jog šiame ekologiniame ūkyje, kur auginamos ekologinės kultūros, galvijai, teikiama ir kiaulių auginimo paslauga. Fermose šiuo metu yra auginama 3 tūkst. 500 kiaulių iki tol, kol tampa tinkamos realizacijai. Tad į ūkį atvežami paršeliai, užauginami ir išvežami. Prakalbus apie kaltinimus dėl smarvės vakarais, moteris sako, jog ši problema jau girdėta, nes yra sulaukusi skambučių ir kaltinimų iš vietos gyventojo, kad jie prie fermos esą tyčia vakarais atidaro srutų rezervuarus.
„Vakare darbuotojų jau fermose netgi nebūna, niekas to ir nepadarytų. Nesuprantu, kokiu tikslu mes turėtume atidarinėti tuos rezervuarus ir kam?“ – kaltinimo esmės nesupranta V. Karalienė.
Ji pastebi, kad šios problemos iškilo tada, kai privatus asmuo netoli fermos pasistatė namą, tačiau nedrįsta teigti, kad smarvės kvapo problemą sukėlė būtent naujasis fermų kaimynas.
„Fermos čia buvo visada, nes ir seneliai nusipirkę jas iš kolūkio, o vėliau čia savo ūkį laikė, buvo netgi paršavedės kiaulės, čia visada buvo gyvulių ir fermos“, – teigia V. Karalienė.
Pasak moters, šiais laikais gyvulių laikytojams yra taikomi itin griežti reikalavimai, o tai liečia ir srutų talpyklas bei tręšimą. Skirtingos institucijos (Veterinarijos tarnyba, aplinkosaugininkai) nuolat kontroliuoja ūkio veiklą, vykdo patikrinimus, kurie būna ir planiniai, ir neplaniniai. Jeigu kažkas būna negerai, skiriamos netgi baudos arba duodamas tam tikras laiko tarpas šalinti trūkumams.
„Srutos iš tvarto subėga į tunelius, iš kurių nusileidžia į rezervuarus. Jie yra uždengti. Tiesa, buvom gavę skundą dėl smarvės, kai tręšėm laukus pavasarį, bet tada aš paaiškinau skambinusiam žmogui, kad dabar vyksta laukų tręšimas, visi ūkiai tą daro, ne tik mes, juolab kad aplink kaimą ir kiti ūkiai tręšia, bet su vištų mėšlu, kuris dar labiau dvokia, tai kaip ir suprato. Laukų tręšimams yra sudarytas aiškus, tikslus grafikas, bet kada laukų niekas netręšia. Be to, jis yra griežtai kontroliuojamas“,– sako moteris.
Pasak V. Karalienės, jų ūkio darbininkai, kurie gyvena tame pačiame Briedžių kaime, taip pat skundėsi smarve, tačiau iš kur ji ateina iki kaimo, neaišku.
„Tas kaltinimas, kad mes vakarais atidarome kažkokias paslaptingas sklendes ir leidžiame lauk smarvę, tikrai netiesa. Be abejo, kažkoks kvapas yra kaip nuo fermos, nes vis dėlto yra gyvuliai ir bus kvapas visada, bet tikrai ne toks, kaip teigiama. Be to, mūsų ūkis atitinka ir vieną iš reikalavimų, kad šiose vietovėse dažniau pasitaikanti vėjo kryptis yra ta, kuri fermos kvapą pučia link mūsų laukų, ne link gyvenvietės“, – patikina V. Karalienė.
Pašnekovė sako, kad teisingiausia, jog gyventojai kreipėsi į institucijas, kad būtų išmatuota kvapo koncentracija ir nustatyta, iš kur iš tikrųjų sklinda smarvė. Tiesa, daugiau fermų kvapo gyventojai gali pajusti nebent tada, kai būna transportuojamos kiaulės iš/į fermą, tačiau tai vyksta kas pusmetį, labai trumpą laiką, be to, gyvuliai kraunami rytais, ne vakarais.
Kol kas skundų dėl tręšimo sąlygų pažeidimų ar intensyvaus srutų kvapo Briedžiuose negavo ir aplinkosaugos specialistai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, kaip minėta, įprastai gavę tokius skundus vyksta matuoti kvapo koncentraciją į vietą, pasitelkdami ir kitų kontroliuojančių institucijų ar tarnybų specialistus.
Virginijus iš Branduoliškių:
