Panemunių regioninio parko direkcija pakvietė į nuotolinį pasitarimą-diskusiją, kurioje pristatė praėjusių metų veiklą, ateities vizijas ir darbus.

Panemunių regioninis parkas driekiasi abipus Nemuno vagos iš rytų į vakarus apie 35 kilometrus. Administraciniu požiūriu Panemunių regioninio parko teritorija priklauso Jurbarko (Skirsnemunės, Raudonės, Veliuonos ir Seredžiaus sen.), Šakių (Gelgaudiškio, Plokščių ir Kriūkų sen.) ir Kauno (Vilkijos sen.) rajonams.

Gruodžio 7 d. vykusiame pasitarime-diskusijoje „Panemunių regioninis parkas: praeitis, dabartis, ateitis. Darnaus ir tvaraus gyvenimo vizija“ Panemunių regioninio parko vadovas Mindaugas Janušonis, pristatydamas nuveiktus darbus, išskyrė tris užsibrėžtus prioritetus: pagerinti regioninio parko lankymo sąlygas, sudaryti prielaidas gerai buveinės būklei užtikrinti bei įvertinti direkcijai priskirtų valstybinių draustinių, kurių yra net 13, būklę.

Pasak M. Janušonio, įgyvendinant pirmąjį prioritetą, išties daug šienauta, remontuota, prižiūrėta. Jis pasidžiaugė, kad daug darbų atlikta bendradarbiaujant su seniūnijomis: pakeisti informaciniai stendai Gelgaudiškyje, Plokščiuose prie tako į Šventaduobę ir ties Vaiguvos upe-gatve bei ant Seredžiaus piliakalnio. Anot vadovo, šiems darbams naudojamos lėšos, surinktos iš lankytojų už bilietus, renginių metu.

„Džiaugiuosi bendradarbiavimu su Šakių savivaldybe. Bendromis pastangomis pavyko suremontuoti įgriuvą šalia Vaiguvos upės-gatvės“, – sakė  M. Janušonis.

Dar vienas tokio bendradarbiavimo rezultatas – atliktas dviratininkų trasos Gelgaudiškis–Ilguva 12-os kilometrų ruožo paprastasis remontas. Trišalė sutartis buvo sudaryta su Šakių r. savivaldybe bei  Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Šiemet baigėm tvarkyti dviračių tako atkarpą Kriūkų seniūnijoje, per žiemą, tikimės, suženklinsim ir pavasarį darysim atkarpos nuo Gelgaudiškio iki Ilguvos atidarymą“, – žadėjo regioninio parko  vadovas.

Direkcija iš viso šienauja ir prižiūri 9 teritorijas (15 ha), tam naudojamas šienavimo robotas, M. Janušonis, reikalui esant, siūlė juo pasinaudoti ir seniūnams. Pati direkcijos administracija įsikūrusi Šilinės kaime (Jurbarko sav.), čia įkurtame lankytojų centre buvo pakeista stogo danga, o lėšas (23 tūkst. eurų) skyrė Kultūros paveldo departamentas. Direktorius vardijo ir kitas lėšas: gauta daugiau kaip 32 tūkst. eurų iš Kelių priežiūros programos, 13 tūkst. eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir kitas.

Kalbėdamas apie lankytojus, M. Janušonis paminėjo, kad pandeminiu laikotarpiu jų stipriai sumažėjo pilyse, dvaruose, tačiau padaugėjo pažintiniuose takuose, miškuose, ant Seredžiaus piliakalnio. Štai Panemunių regioninio parko lankytojų centre apsilankė per tris tūkstančius žmonių.

„Deja, atsirado ryškus lankytojų perviršis Novaraistyje. Praeitų metų rugsėjo mėnesį stebėti gervių kasdien plūdo šimtai žmonių. Čia nėra pritaikyta aikštelė automobilių statymui, kai kas ten bandė vos ne šašlykus kepti. Tos gervės, žiūrim, skrenda tūpti vis toliau ir toliau. Su urėdija įrengėm atitvarą, planuojam uždaryti kelią, kad automobilius lankytojai statytų kuo toliau“, – kalbėjo M. Janušonis pridurdamas, kad kasmet čia nušienaujama apie 3 ha nendrių.

Pasak įstaigos vadovo, vienas iš prioritetinių direkcijos darbų yra suskaičiuoti, kiek peri mažųjų žuvėdrų Nemune. Jų daugėja: jei 2005 m. buvo septynios perinčios poros, tai 2020 m. – 83, 2021 m. – apie 120 porų. Direkcija rengia nemažai renginių vaikams, vykdoma prevencinė veikla.

„Galiu pasidžiaugti, kad užsibrėžtą šiųmetį prioritetą – išsaugoti Panemunių regioninio parko kraštovaizdį – pavyko įgyvendinti. Dėl kitų metų, deja, negarantuoju, kadangi turim didelių bėdų su vėjo jėgainėm. Šįmet neišdygo nei viena, bet jau yra leidimai jų statymui, mes darėm viską, ką galėjom“, – svarstė M. Janušonis.

Direkcija domisi ir parką lankančių žmonių interesais, poreikiais, apie tai kalbėjusios rekreacijos rinkodaros specialistės Gretos Šulcaitės pastebėjimu, daugiausiai lankytojai apie parką sužino socialiniuose tinkluose, keliaujama su šeimos nariais, o lankomiausi objektai – Raudonės ir Panemunės pilys bei Seredžiaus piliakalnis.

„Žvelgiant į kitą Nemuno krantą daugiausiai žmonės lankė Gelgaudiškio dvarą, Vaiguvos upę-gatvę. Mažiau keliavę Kriūkuose, buvę tiesiog panemunėje, lankę Ilguvos dvarą, Šilinės pažintinį taką“, – pasakojo specialistė.

Prevencinės veiklos specialistas Vydas Verbilis, direkcijoje dirbantis tik devynis mėnesius, pasakojo, kad spėjo susipažinti su teritorija, bendruomenėmis, žmonėmis.

„Nėra mano tikslas, susitikus teritorijoje su lankytojais, žvejais, medžiotojais, žygeiviais, kažką nubausti, bet mano tikslas – padėti suprasti, kas yra tos saugomos teritorijos, kuo Panemunių regioninis parkas skiriasi iš kitų 30 regioninių parkų. Žygeiviai gana tvarkingai elgiasi gamtoje, su žvejais yra šiokia tokia problema, jie yra visi ratuoti ir žvejoti važiuoja tiesiai į Nemuną, šiukšlynus palieka ir miestų keliautojai. O štai medžiotojai problemų kelia mažiausiai“, – pasakojo specialistas pradurdamas, kad viskas pasiekiama per žmonių švietimą.

Panemunių parko direkcijos direktorius  M. Janušonis diskusiją užbaigė ne itin džiugiomis žiniomis – planuojama saugomų teritorijų pertvarka, iš 37 direkcijų palikti funkcionuoti keturių nacionalinių ir keturių regioninių parkų direkcijas. Panemunių regioninio parko direkcija taptų Dzūkijos regiono dalimi. Pasak M. Janušonio, kol kas tikslios reformos vizijos dar niekas nepristatė.

Diskusijoje teirautasi dėl galimybės išasfaltuoti Ilguvos kalno atkarpą. Kaip patikslino direkcijos atstovai, tai nėra dviratininkų tako dalis, todėl jie tos atkarpos sutvarkyti negali. Į gyventojų klausimus, kur statyti automobilius prie Nemuno, specialistai dar kartą akcentavo: saugojamose teritorijose galima važiuoti tik keliais. „Randu socialiniuose tinkluose, kur kažkokio keturračių klubo nariai nusifotografavę rezervato zonoje iš Šakių pusės – ten, kur žmogui vaikščioti negalima, o įvažiavimas į jį yra labai grubus pažeidimas“, – stebėjosi V. Verbilis.