2022-aisiais ne tik gamta žemdirbiams siuntė stiprių išbandymų, bet, pasak žemdirbių, Vyriausybė, nustatydama žemės ūkiui visokius suvaržymus, apmokestinimus, ribojimus, draudimus, įstūmė į posūnio vietą.

Kokie praėję metai buvo Lietuvos žemdirbiams, teiraujamės Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio. Pasak pašnekovo, vienas iš svarbiausių įvykių žemdirbiams buvo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano parengimas.

„Esminiams punktams didžioji dalis, apie 85 proc. žemdirbių visuomenės, nepritarė, tiesiog į jų pastabas nebuvo atsižvelgta“, – pokalbį pradeda pašnekovas.

Anot P. Puskunigio, strateginiame plane iškelti tikslai, prioritetai, taisyklės ir reikalavimai palies ir išskirtinai žemdirbišką Šakių rajoną.

Pašnekovo nuomone, nebuvo atsižvelgta į žemdirbių teiktas pastabas, skubos tvarka prieš pat Naujuosius metus priimtos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos. LŽŪT dėl minėtų pataisų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama vetuoti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 str. pakeitimus, grąžinti Seimui svarstyti papildomai. Anot P. Puskunigio, priimtos Sanitarinės apsaugos zonų pataisos dar labiau apsunkins gyvulininkystę ir paukštininkystę vystančių ūkių veiklą.

„Kaimo garsus ir kvapus Prancūzijoje gina įstatymas. O mūsų Seimui priėmus tokias įstatymo pataisas žemės ūkio gamyba Lietuvoje dar sparčiau mažės suteikiant daug džiaugsmo konkurentams kaimynystėje (turiu minty lenkus), – sako pašnekovas. – Kažkodėl augalininkystė tai yra tvaru, o gyvulininkystė – kažkoks baubas. Anaiptol, gyvulininkystės arba daugiašakiai ūkiai gali dirbti ir tvariai. Mėšlas gali būti naudojamas kaip žaliava energijai išgauti. Mėšlas ypač naudingas dirvožemiui, nes mokslininkai jau daug metų trimituoja, kad sparčiai nyksta Lietuvos dirvožemio humuso sluoksnis. Kaip tik pastaraisiais metais organinė trąša, tai yra mėšlas, gelbsti žemdirbius mineralinėms trąšoms pabrangus daug kartų.“

P. Puskunigis įsitikinęs, kad visgi Žemės ūkio ministerija žemdirbių tinkamai neatstovauja.

„Niekaip nesugeba, negali ar nenori apsiginti prieš Briuselį dėl daugiamečių pievų ariamoje žemėje atstatymo, kada Lietuvoje dar ir dabar yra per 400 tūkst. ha apleistos valstybinės žemės, – sako pašnekovas. – Niekaip nesutariama dėl melioracijos griovio apsauginės zonos (3 metrų). Matuojant ne nuo vandentakio, o nuo šlaito krašto, apsauginė 3 metrų juosta gerokai paplatėja ir iš ūkininkų atimami dideli dirbamos žemės plotai, per Lietuvą tai sudarytų apie 30 tūkst. ha.“

Pasak P. Puskunigio, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo žemės ūkiui, tiksliau pelkių atstatymui, tiesiogiai skirta 16 mln. eurų, plius 3,5 mln. iš nacionalinio biudžeto, o melioracijai 2,88 mln.

Pasak pašnekovo, varžomi ūkininkai ir dėl lengvatinio dyzelino, uždedant lengvatinio dyzelino metines „lubas“ vienam ūkiui.

„Pabrėžiu – ūkiui ar įmonei (dabar limitas skiriamas hektarui) siūloma nuo 2024 m. liepos nustatyti lengvatinių degalų maksimalų kiekį vienam ūkiui – 100 tūkst. litrų, po metų šį maksimalų kiekį sumažinti perpus – iki 50 tūkst. litrų. Bet atsirado dar naujesnė naujiena. Aplinkos ministerija Vyriausybei pasiūlė ir ji priėmė, įgyvendinant oro taršai mažinti vieną iš priemonių, neteikti akcizo lengvatų jau nuo šių metų. Europos komisija apie tai net neužsimena. Tai liečia ne tik dyzeliną, skirtą žemės ūkiui, bet ir kurą kūrenimui. Dabar šia lengvata naudojasi daug kaimo gyventojų, apšildomos mokyklos, ambulatorijos, kiti visuomeninės paskirties pastatai“, – sako pašnekovas.

P. Puskunigio įsitikinimu, ši Vyriausybė kaip jokios kitos iki šiol, nustatydama žemės ūkiui visokius suvaržymus, apmokestinimus, ribojimus, draudimus ir kt., žemės ūkį palieka paraštėje.

„Visa tai stumia į didelę neviltį. Ypač jaunus ūkininkus tokie sprendimai išties nežavi“, – kalbėjo P. Puskunigis ir akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkio augimo tempai vienareikšmiai rodo didėjantį atotrūkį nuo kaimynų: Lietuvos augimas – +135 eur/ha, Estijos – +253 eur/ha, o Latvijos – +340 eur/ha. Žemės ūkio produkcijos gamyba, palyginus 2020 m. su 2021-aisiais, sumažėjo beveik 10 procentų.

Visgi apibendrindamas praėjusius metus, pašnekovas įsitikinęs, kad nepaisant įvairių trukdžių ir netikėtumų, žemdirbiams praėję metai nebuvo blogi ,„užaugintas derlius dar pigiomis trąšomis, prižiūrėtas pigiais degalais bei pigia energetika“.

„Tačiau žemdirbio darbas iš vienerių metų tikrai nesusideda. Pernai grūdų, pieno kainos buvo geros. Europos Sąjungos šalių tarpe pagal pieno supirkimo kainas mes būdavome stabiliai nuo galo treti, pernai pakilome į ketvirtą vietą priekyje. Mus lenkė tik Malta, Kipras ir Airija. Deja, truko tai neilgai, šiuo metu Lietuva atsidūrė vėl gerokai žemiau vidurkio ir dar žada pieno supirkimo kaina mažėti, – sako pašnekovas. – Tai, kad kainos nuolat kinta, nežavi nei investuotojų, mažėja ir pačių pieno ūkių.“

P. Puskunigis pasakojo, kad konkrečiai Griškabūdžio ŽŪB praėję metai per daug nuo kitų nesiskyrė, buvo baigta pieno ūkio rekonstrukcija, tiesa, derliai buvo šiek tiek mažesni. Pokalbio pabaigoje teiraujamės, ar yra vilties, kad krizė bent nebegilės, o 2023 m. bus labiau nuspėjami.

„Šis klausimas rimtiems ekonomistams, na, o žemdirbys yra vienas iš nedaugelio gamybininkų, kuriam pasakoma, už kiek pirkt ir už kiek parduot. Šiandien matome, kiek kartų parduotuvėje pabrango pieno produktai, o žaliavinio pieno kaina 2017 m. lygyje. Perdirbėjai ir prekybininkai aiškina, kad pabrango žaliava! Duona taip pat, nors miltų kaina gamyboje vos keletas procentų, – sako pašnekovas. – Krizės ateina ir praeina, bet būtina išsaugoti darbuotojų kolektyvą, žmones, norinčius ir sugebančius dirbti, kad kaimas būtų gyvybingas, sugebantis aprūpinti šalį maistu. Kuo greičiau Ukraina laimės karą, tuo greičiau stabilizuosis ekonomika.“

Kitas pašnekovas – Daivos Stanaitienės ūkio vadovas Adomas Stanaitis. Anot jo, praėję metai, kaip ir visiems verslams, buvo pilni iššūkių.

„Pirmiausiai išaugusi ūkio produkcijos auginimo savikaina bei energetika. Derlius buvo šiek tiek mažesnis, kadangi naudojom mažiau trąšų, kurios pabrango keturgubai. Iššūkis buvo išlaikyti darbo jėgą. Brango taip pat kuras, – kalbėjo ūkininkas iš Gerdžiūnų. – Vasarą žaliavų kainos buvo pakilusios, dabar vėl krenta. Nežinia, kokie bus šie metai, kol kas vis dar laikosi aukštos trąšų kainos.“

Robotizuotame Stanaičių pienininkystės ūkyje laikoma 300 karvių. A. Stanaitis užsimena, kad pernai pradėjo vykdyti pienininkystės ūkio plėtrą, darbų pabaiga numatyta už gerų metų, tad pašnekovas visų planų apie ūkio plėtrą kol kas neatskleidžia.