Pakruojo dvaro istorija: nuo klestėjimo iki atgimimo

Autorius Rimantas Lazdynas - Mano darbas, CC BY-SA 3.0, https:// commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=10374789

Pakruojo dvaras – 2017 metų laimėtojas kultūrinio turizmo kategorijoje

Pakruojo dvaras, esantis Šiaurės Lietuvoje, yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių dvarų kompleksų šalyje, menantis turtingą ir permainingą istoriją. Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1531 m. Dvarą įkūrė Rietavo tijūnas M. Vakavičius, o pirmieji žinomi savininkai buvo Martinavičiai. Vėliau dvarą valdė didikų Zabielų giminė, J. Burba bei grafai Miunsteriai.

Klestėjimo laikai

XIX amžiuje dvaras pasiekė savo klestėjimo viršūnę. Baronai von Roppai turėjo reikšmingą įtaką Pakruojo dvaro klestėjimui. Dvaras tapo jų nuosavybe 1786 m., kai grafienė Aleksandra ištekėjo už Wilhelmo von Roppo. Šeima valdė dvarą kelias kartas, įskaitant Teodorą (1783-1852), Hermaną (1810 -1890), Leoną (1860 -1940) ir Julių (1910 -1944).

Baronai von Roppai buvo žinomi dėl savo pažangių ūkininkavimo metodų ir kultūrinės veiklos. Jie įkūrė komercinį ūkį, kuris generavo dideles pajamas, ir 1866 m. įsteigė dvaro vaistinę bei ligoninę. 1897 m. Pakruojyje veikė pavyzdinė kredito draugija, vadovaujama barono Leono von Roppo. 1909 m. buvo įkurta alaus darykla ir garo malūnas. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras buvo laikomas pavyzdiniu ūkiu, garsėjančiu pramonine gyvulininkyste.

Baronai Ropai garsėjo kaip progresyvūs žemvaldžiai ir mecenatai. Jie ne tik plėtojo modernų ūkininkavimą, bet ir rėmė kultūrą bei meną. Dvaro teritorijoje buvo pastatyta daugybė statinių, įskaitant centrinius rūmus, svirnus, bravorą, arklides, oranžeriją ir kitus pastatus. Pakruojo dvaras garsėjo savo didžiuliu ūkiu ir moderniais tuo laikotarpiu sprendimais, tokiais kaip mechanizuoti malūnai.

Ropų iniciatyva dvaro teritorijoje taip pat buvo įkurtas angliško stiliaus parkas su pasivaikščiojimo takais, tvenkiniais ir dekoratyviniais tilteliais. Parkas iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių kraštovaizdžio architektūros pavyzdžių Lietuvoje.

2010 04 28Pakruojodvaras13Autorius Rimantas Lazdynas - Mano darbas, CC BY-SA 3.0, https:// commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=10374789

Nuosmukis ir pokyčiai

Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro valdymas ėmė keistis. Politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė baronų šeimą – Ropai buvo priversti atsisakyti dalies savo turto. Sovietų okupacijos metais dvaras buvo nacionalizuotas, kaip ir daugelis kitų dvarų Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu daugelis dvaro pastatų buvo apleisti arba panaudoti kaip ūkiniai sandėliai ir administracinės patalpos. Dvaro rūmai prarado savo didybę, o kai kurie statiniai sunyko.

Atkūrus Nepriklausomybę, Pakruojo rajono savivaldybė nusprendė, kad šis istorinis turtas nusipelno būti atgaivintas.

2004 m., gavus ES struktūrinių fondų finansavimą, prasidėjo pirmasis didysis restauracijos etapas. Jis tapo ne tik statybininkų, bet ir istorikų, architektų bei menotyrininkų bendru darbu. Per kelerius metus atgimė dvaro centriniai rūmai – jų fasadas, kuris anuomet buvo apšiuręs ir netekęs savo didybės, buvo atkurtas pagal originalius brėžinius. Rūmų viduje restauratoriai atkūrė interjerus, stengdamiesi kiek įmanoma išsaugoti autentiškumą.

Dar nenuslūgus pirmųjų darbų šurmuliui, buvo pradėtas antrasis projekto etapas. Šįkart pagrindinis dėmesys buvo skirtas šiaurinės dvaro dalies pastatams ir teritorijai. Apleisti ūkiniai pastatai, kurie anksčiau skendėjo griuvėsiuose, tapo elegantiškais kultūros paveldo objektais, kviečiančiais lankytojus pasinerti į praeitį. Dvaro parkas ir takai buvo kruopščiai atnaujinti, juose atsirado erdvės pasivaikščiojimams ir įvairiems renginiams.

Pakruojo dvaras šiandien – tai gyvas istorijos liudytojas, atgijęs dėl žmonių, kurie įdėjo širdį į jo atstatymą. Dvare dabar vyksta įvairūs festivaliai, edukacinės programos, vestuvės ir net teatrališki spektakliai, sugrąžinantys lankytojus į praėjusius laikus. Tai vieta, kur praeitis susilieja su dabartimi, o naujam gyvenimui prikelta dvaro didybė tapo įrodymu, kad istoriją galima ne tik išsaugoti, bet ir paversti ją įkvepiančiu ateities simboliu.

Daugiau informacijos https://single-market-economy.ec.europa.eu/sectors/tourism/awards-and-outreach-activities/eden/previous-editions/eden-destinations/lithuania_en#pakruojis-manor---winner-2017

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3