Paskendo arkliai ir rogės. 1930 m. gruodžio pabaigoje Šakių val. Tamuliškės k. gyv. Gudaitis, gerai įsilinksminęs, važiavo namo ir nuklydęs nuo kelio įvažiavo į prūdą arti Šakių m. Arkliai ir rogės paskendo, o pats Gudaitis stebuklingai išsigelbėjo. Atėjęs policijon tą patį vakarą jis pranešė, kad įvažiavęs į Siesartį (upelis). Policija Siesartyje arklių nerado. Ant rytojaus savo pranešimą atšaukė ir paaiškino, kad arkliai būsią pabėgę. Tik šiomis dienomis viskas paaiškėjo, kai prūde ledą iškritus buvo rasti arkliai ir rogės. („Suvalkietis“, 1931 01 18, p.5)
Ir šventėms neleido degtinės išsivirti. Prieš Kalėdų šventes daugelis mėgino išsivirti naminės. Tokių pramonininkų nemažai pakliuvo į policijos rankas. Labiausiai atsižymėjo Plokščių ir Gelgaudiškio valsčiai, kur sulaikyti 5 degtindariai, kitur – mažiau. Įsigaliojus naujam įstatymui degtindariams atėjo liūdnos dienos, nes vos tik pradėjus virti, tuoj visa įmonė policijos konfiskuojama. („Suvalkietis“, 1931 01 11, p.4)Lekėčiuose pavogė piliečio Šileikos Vinco dviratį, vertės 200 lit. Kaltininkai nesurasti. Šiemet dviračių vagystės Lekėčiuose pasikartoja jau kelintu kartu, bet kaltininkus vis nepavyksta suimti. („Suvalkietis“, 1931 01 11, p.4)
Šakiai. Gėda, gėda!... Mieste pasirodė skelbimai, kad Sutkaičio salėje bus liaudies universiteto paskaita. Prelegentas paskirtu laiku atėjęs į salę nieko nerado. Ir po geros valandos laiko susilaukė vos kelių klausytojų. Taip ir nebeteko paskaitą skaityti. Liaudies universiteto vadovybė šį kartą išreklamavo gerai ir paskaitai patogią vietą paskyrė, bet klausytojų vis tik nepriviliojo. Nepritariant visuomenei universitetas turės užsidaryti. Šakių „inteligentai“ suinteresuoti biliardu ir klūbais, kur jų visuomet pilna, tik ne paskaitomis. Gėda Šakių visuomenei, kad iš jos kaltės toks naudingas darbas turi būti nutrauktas. („Suvalkietis“, 1931 01 01, p.3)
Šakiečiai 1928 m. minėdami Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dešimtmetį, naujo miesto kryžkely pastatė „Nepriklausomybės kryžių“. Kadangi kryžius neaptvertas, tai apie jį teršia ganomi gyvuliai. Taip pat atsiranda ir blogos valios žmonių, kurie išdrįsta šį paminklą išniekinti. Pav. šiomis dienomis kryžius buvo iškruvintas (tas nesunku padaryti, nes yra miesto skerdykla). Šio paminklo iniciatoriams ar organizacijoms reikėtų pasirūpinti kryžių aptverti ir tuo apsaugoti nuo tolimesnio išniekinimo. („Suvalkietis“, 1931 12 20, p.5)
Apskrities savivaldybės ūkyje baigiama statyti senelių prieglauda. Statyba kainavo apie 30.000 lit. Nuo 1932 m. sausio mėn. 1 d. prieglaudon bus priimta 40 senelių. Prieglaudos išlaikymui metams numatyta išleisti apie 30.000 lit. Šioje prieglaudoje visi globos reikalingi seneliai netilps. Jei leis lėšos, manoma prieglaudą praplėsti atremontavus didelį 2 aukštų mūrinį sandėlį. („Suvalkietis“, 1931 12 13, p.5)Lekėčiuose priviso stirnų. Rūtšilio miške apsigyveno keletas stirnų, kurios rytais vaikštinėja palaukėmis. Žmonės šiais gyvuliais labai patenkinti ir pageidauja, kad medžiotojai nenaikintų, nes prieš keletą metų stirną čia pamatyti buvo retenybė. („Suvalkietis“, 1931 12 13, p.5)
Kaip praėjo ypatingų tautos atstovų rinkimai. Šakių apskrityje posėdyje dalyvavo 187 savivaldybininkai-rinkikai (pavėlavo 7 ir 19 dėl svarbių priežasčių neatvyko). Kandidatų išstatyta 9 (pozic. 7. opozic. –2). Išrinkta: ūkininkas Kudirka Jonas, kuris gavo 110 balsų, inžinierius Stanaitis Pranas – gavo 104 balsus, ūkininkas Pranaitis Juozas – gavo 108 balsus ir Šakių burmistras Tamulaitis Bernardas, kuris gavo 90 balsų. Visi išrinktieji yra aktingi tautininkai, nors organizuotų tautininkų šios apskrities savivaldybėse yra tik apie 22 proc.; iš likusių bent 40 proc. yra opozicijai artimi žmonės. Šitoki rinkimų rezultatai ir didžiausius pesimistus sujaudino. Jie rodo, kad kraštas tikrai pritaria dabartinei vyriausybei ir į jokias politines kovos aistras ar eksperimentus leistis nenori. Patys rinkimai visur praėjo griežtai prisilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Posėdžius trumpa prakalbėle pradėjo apskričių viršininkai. Jie nurodė momento svarbą ir pristatė ministerio pirmininko paskirtuosius susirinkimų pirmininkus. („Suvalkietis“, 1931 12 06, p.1)
Lekėčiuose ištiesė kelią. Lekėčių miestelio dvarininkas prof. A. Veryga leido per savo lauką naujai pravesti kelią apie 800 mtr. ilgio dėlei ištiesinimo senojo kelio. Ūkininkai bendromis jėgomis jau sutvarkė minimą kelią. („Suvalkietis“, 1931 11 29, p.5)
Liūdnas faktas, kuris zanavykus turėtų daugiau pamokyti, negu teismai ir knygos. Staiga ir netikėtai mirė Kuodžių k. gyventoja p. Janavičienė. Velionė norėjusi surengti savo mirusiai dukrelei 10 metų atminimą. Esant kriziui, negi pripirksi valstybinės, kad būt galima karčias ašaros nuplaut ir maisto kąsnelis paslidint. Sugalvota ekonomiškesnis būdas. Velionė davė vienam geram meisteriui p. S., kuris gyvena Pariebių kaime, kviečių, kad šis privirtų kvietinės. Kada jau raugas buvo įrūgęs ir buvo nutarta virimo diena, velionė ėjo pasižiūrėti, kaip darbas vyksta, nusinešė duonos ir mėsos, kad būtų kuo užkąsti. Matyt, buvo gerai užkandžiauta ir dar geriau išgerta, kad velionė pasijuto blogai. Paguldyta su visais drabužiais ir ant rytojaus jau rasta negyva. Šiltai apklostyta, šiltai apsirengusi nukeliavo į aną pasaulį pas savo dukrelę. Aplinkiniai gyventojais yra labai susirūpinę tokia „įstaiga“. Nes ta įstaiga yra mėgiama lankyti mergelių ir bernelių, kuriems pasidaro per ilgi vakarai pas savo šeimininką. Jie neša paskutinį savo sutaupytą centą ir atiduoda už keletą gurkšnių biauriai dvokiančio samagono. Pritrūkus savų pinigų nutveria ūkininko žąsį ar antį. Policija turėtų pasistengti sulikviduoti šią įstaigą. („Suvalkietis“, 1931 11 15, p.4)
Apskrities savivaldybės pastangomis jau baigiamas tiesti siaurasis geležinkeliukas Šakiai-Gelgaudiškis. Jis turės apie 15 klm. ilgio. Šituo geležinkeliuku manoma iš Panemunės kasmet atvežti apie 10,000 kūb. metrų žvyro, kuris reikalingas blogiems Šakių aps. keliams taisyti. („Suvalkietis“, 1931 11 08, p.5)
Vytas iš Šakių:
