Tai – vienas iš įspūdingiausių Kauno senamiesčio architektūrinių paminklų, menantis turtingą miesto istoriją. Šis vėlyvojo baroko stiliaus pastatas, esantis Rotušės aikštės pietvakarių kampe, išsiskiria ne tik savo architektūra, bet ir įdomia praeitimi.
Istorija
Rūmai buvo pastatyti 1742 m. Kauno teismo seniūno Simono Siručio iniciatyva. Jis sujungė tris gotikinius mūrinius namus, apgadintus po didžiojo Kauno gaisro, ir sukūrė puošnius dviejų aukštų rūmus su mansardiniu stogu. Rūmų interjeras buvo itin prabangus: sienos apmuštos šilku, gausu veidrodžių, meno dirbinių, puošnūs baldai atitiko vėlyvojo baroko dvasią. Po S. Siručio mirties, 1771 m. rūmai perėjo grafui Juozapui Chrapovickiui, kuris atliko tam tikrus fasado pakeitimus, įskaitant keturių kolonų portiko su balkonu įrengimą.
Architektūra
Siručio rūmai yra retas Lietuvos baroko epochos turtingo miestiečio gyvenamojo namo pavyzdys. Pastato fasadas išlenktas pagal gatvės posūkį, o iš vakarų pusės yra erdvus sodas. Rūmų interjere išlikusios gotikinės ir rokoko stiliaus nišos, barokinės sieninės spintos ir puošnios istorizmo stiliaus krosnys.
Maironio laikotarpis
1909 m. rūmus įsigijo poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Jis atliko pastato restauraciją, šiek tiek pakeitė frontono dekorą ir įrašė „1910. J. Maironis“. Poeto gyvenimo metu rūmuose veikė įvairios lietuvių kultūrinės organizacijos, įskaitant pirmąją lietuvišką biblioteką Kaune, katalikių moterų draugiją, amatų mokyklą ir leidyklą „Sakalas“.
Maironio lietuvių literatūros muziejus
1936 m., minint ketvirtąsias Maironio mirties metines, rūmuose buvo įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus. Šiandien muziejus saugo ne tik poeto atminimą, bet ir pristato Lietuvos literatūros istoriją, rengia parodas, edukacines programas ir kitus kultūrinius renginius.
Siručio rūmai – tai ne tik architektūrinis paminklas, bet ir gyvas Lietuvos kultūros istorijos liudininkas, kviečiantis pažinti praeitį ir įkvėpti ateities kartas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
