Antverpeno rotušė

Own work assumed (based on copyright claims)., CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=1603138

Antverpeno rotušės restauracija sustiprina jos, kaip politinės ir administracinės miesto širdies, funkciją. Taikant holistinį ir techniškai pažangų metodą, projektas pagerino pastato prieinamumą visuomenei ir tvarumą, kartu išsaugodamas UNESCO saugomą renesanso laikų paminklą ateities kartoms.

Antverpeno rotušė, pastatyta 1565 m., yra vienas pirmųjų renesanso laikų civilinės paskirties pastatų Šiaurės Europoje. Ji yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše įrašyto Belgijos ir Prancūzijos varpinių tinklo dalis ir išlieka administraciniu bei politiniu miesto centru. Neseniai atliktą restauraciją organizavo Antverpeno miestas bendradarbiaudamas su HUB ir Origin Architecture & Engineering. Darbai leido išsaugoti pagrindinę rotušės funkciją, kartu sprendžiant dešimtmečius kauptas konstrukcines ir technines problemas.

Projektas buvo grindžiamas praktiška ir istoriniu požiūriu pagrįsta strategija, paremta nuodugniais tyrimais, įskaitant dendrochronologiją (medienos datavimą), medžiagų testavimą ir 3D lazerinį skenavimą. Funkciniai, tvarumo ir paveldo iššūkiai buvo spręsti išsamiai, per visapusišką projektavimo procesą. Restauracijos darbai vyko 2018–2022 m.

Iškilmingiausias pastato aukštas, vadinamas „Schoon Verdiep“, buvo kruopščiai atkurtas – restauruoti puošnūs sietynai, dekoratyviniai židiniai, auksu dengtos odos sienų apmušalai ir sienų tapyba, pasitelkus tradicinius amatus ir grįžtamojo konservavimo metodus.

Pusiausvyra tarp tęstinumo ir inovacijų

Buvo atverti istoriniai įėjimai, o pagrindinis įėjimas perkeltas į Grote Markt pusę, taip sustiprinant pastato kaip miesto simbolio statusą. Trečiasis aukštas ir palėpė, anksčiau beveik nenaudoti, dabar pritaikyti šiuolaikiniams biurams, kuriuos palaiko subtilūs plieniniai perdengimai ir energiją taupančios sistemos. Centrinę laiptinę užbaigia naujas stiklinis kupolas, kuris įleidžia dienos šviesą į pastato vidų ir suteikia erdvę šiuolaikiniam menui.

Du stikliniai paviljonai ant stogo įleidžia natūralios šviesos į viršutinius aukštus, išlaikydami pastato struktūrinį ritmą.

Tvarumas kaip pagrindinis principas

Tvarumas buvo kertinis viso projekto principas. Restauracija pasiekė BREEAM Very Good įvertinimą – retas pasiekimas istoriniams pastatams. Tai buvo įmanoma dėl dinamiškų energijos modeliavimo simuliacijų, tvaraus vandens valdymo, grįžtamųjų ŠVOK sistemų bei biologinės įvairovės sprendimų, įskaitant vabzdžių buveines ir žaliuosius stogus. Naudotos medžiagos, kiek įmanoma, buvo perdirbtos, o sistemos suprojektuotos taip, kad būtų lengva jas pritaikyti ateityje – pavyzdžiui, prijungiant prie vietinio centralizuoto šildymo tinklo.

Restauracija buvo finansuota iš 29 mln. eurų biudžeto, apie 60 proc. statybų išlaidų subsidijavo Flamandų nekilnojamojo paveldo agentūra. Nepaisant COVID pandemijos sukeltų vėlavimų, projektas buvo įgyvendintas laiku, iš anksto atlikus galimybių tyrimą, kuris padėjo planuoti kiekvieną etapą – nuo koncepcijos iki įgyvendinimo.

Gyvas miesto simbolis

Nuo atidarymo 2022 m. birželį, Antverpeno rotušė jau priėmė daugiau nei 65 000 lankytojų, siūlydama ekskursijas, parodas ir viešus renginius. Pastatas dabar visiškai pritaikytas lankytojams, išlieka veikiančia miesto rotuše, bet kartu ir gyvybinga vieša erdve. Išlaikydamas istorines funkcijas ir atliepdamas šiuolaikinius poreikius, projektas tampa pavyzdžiu, kaip kūrybiškai pritaikyti paveldo pastatus visoje Europoje.

„Ši pavyzdinė XVI a. rotušės restauracija puikiai suderino konstrukcinį išsaugojimą ir energinį efektyvumą, išlaikydama pastato istorinę miesto paskirtį. Projektą įgyvendino labai profesionali komanda – tai pabrėžia vietos valdžios atsakomybę už Europos kultūrinio paveldo apsaugą ir sklaidą.“

Daugiau informacijos: https://www.europeanheritageawards.eu/winners/antwerp-city-hall/

www.europospulsas.lt

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.