Samių paveldas – šiaurės Europos širdyje

Samių vyras iš Norvegijos. By Ernmuhl at lb.wikipedia, CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=15857923

Samių tauta – viena seniausių gyvųjų Europos vietinių bendruomenių, tūkstančius metų gyvenanti šiauriniuose Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos Kolos pusiasalio regionuose. Tradicinės samių žemės vadinamos Sápmi, o jų kultūrinis paveldas, kalbos ir gyvenimo būdas glaudžiai susiję su gamta – ypač su šiaurės kraštovaizdžiu, elnių auginimu, žvejyba ir rankdarbiais.

Nepaisant šimtmečius trukusio gyvenimo šiose teritorijose, samiai ilgą laiką patyrė marginalizaciją – jų kalboms ir kultūrai grėsė išnykimas, o tradicinės žemės buvo prarandamos dėl pramonės plėtros, kasybos ir infrastruktūros projektų. Pastaraisiais dešimtmečiais situacija pamažu keičiasi – samiai vis aktyviau kovoja už savo teises, kultūrinį pripažinimą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.

Europos Sąjunga, pripažindama vietinių tautų indėlį į kultūrinę įvairovę ir darnų vystymąsi, ėmėsi stiprinti ryšius su samių bendruomene. Tai daroma ne tik siekiant apsaugoti jų paveldą, bet ir užtikrinti, kad samiai galėtų visaverčiai dalyvauti politiniuose ir ekonominiuose procesuose, kurie daro tiesioginę įtaką jų gyvenimui.

Vienas reikšmingiausių šios krypties žingsnių – projektas „Užpildyti ES–Sápmi žinių spragas“, kuriuo siekiama ne tik suartinti ES institucijas ir samių tautą, bet ir sukurti ilgalaikį bendradarbiavimo modelį.

Stiprinami ryšiai tarp samių ir Europos Sąjungos

Projektas įgyvendinamas tolimuose Europos šiaurės regionuose – šiaurės rytų Suomijoje, Aukštutinėje Norrlandijoje Švedijoje ir kai kuriose Norvegijos dalyse. Jo esmė – sudaryti galimybes samių tautos atstovams dalyvauti mokymo kursuose ir stažuotėse. Kitos veiklos apima ES–Samių idėjų centro (angl. think-tank) kūrimą bei bandomosios Samių savaitės organizavimą Briuselyje, Belgijoje.

„Mūsų tikslas – suartinti samius ir ES per švietimą, informuotumo didinimą bei keitimąsi informacija. Tai pirmas ilgalaikės strategijos žingsnis, siekiant kurti partnerystes ir tinklus. Struktūra unikali tuo, kad apima lygiavertį bendradarbiavimą tarp jaunimo, sprendimų priėmėjų ir pilietinės visuomenės“,

– sako projekto vadovė Åsa Larsson Blind, Samių taryba.

Projekto misija – skatinti tarpusavio supratimą ir stiprinti gebėjimus tiek ES, tiek samių bendruomenėse. Tai itin svarbu vietiniu mastu, nes daugelis ES sprendimų turi tiesioginę įtaką samių visuomenei.

Samių žinios stiprinamos organizuojant mokymo kursus, apimančius tokias temas kaip ES rinka, lobizmas Europos Sąjungoje ir ES projektų valdymas. Pirmasis kursas, skirtas ES rinkos supratimui, įvyko 2021 m. kovą ir truko dvi dienas – jame internetu dalyvavo 69 žmonės.

Pagalba samių jaunimui

Jauniems samiams siūlomos stažuotės, kurios suteikia patirties tarptautinėje darbo aplinkoje. Visi stažuotojai gauna asmeninį mentorių, kuris padeda mokymosi procese.

2021 m. sausį trys jaunuoliai iš Švedijos, Suomijos ir Norvegijos buvo priimti į 11 mėnesių trukmės stažuotes Samių taryboje – organizacijoje, atstovaujančioje samių pilietinei visuomenei visoje tradicinėje Sápmi teritorijoje. Ši patirtis suteikia vertingų įgūdžių, kuriuos galima panaudoti ateities darbuose.

Samių savaitė Briuselyje

2022 m. Briuselyje vyko bandomoji ES–Samių savaitė, skirta pristatyti samių kultūrą. Į ją buvo įtraukti Europos Parlamento nariai, meno institucijos ir ES šalių atstovai. Renginyje buvo demonstruojamas šiuolaikinis samių menas ir kultūra, taip pat surengtas politinis dialogas, kurio darbotvarkę formavo patys samiai. Tikslas – paversti tokią savaitę kasmetiniu ES renginiu.

Strateginis požiūris

Projektas kuria ES–Samių idėjų centrą (ESJ), kurį sudaro šeši samių ekspertai iš Švedijos, Suomijos ir Norvegijos. Jie atstovauja verslo, sprendimų priėmimo, akademinės ir pilietinės visuomenės sritims. ESJ užduotis – parengti politikos dokumentą su rekomendacijomis, kuris bus pateiktas samių politinėms institucijoms ir taps pagrindu oficialiai partnerystei su ES.

Dalyvių atsiliepimai

„Projektas suteikė mums unikalios darbo patirties tiek samių, tiek tarptautinėje aplinkoje, galimybę įgyti žinių ir užmegzti ryšius, kurie bus vertingi ateityje“, – sako projekto stažuotoja Ánja Márja Nystø Keskitalo.

„Tai pirmoji ES–Samių strategija istorijoje. Ji gali tapti atspirties tašku, kad samiai būtų įtraukti į ES procesus savo vardu ir balsu. Tai tikrai prisidės prie labiau įtraukios ir teisingos Europos kūrimo“,

– teigia Jerker Bexelius, Gaaltije samių kultūros centro vadovas ir ESJ ekspertas.

Šis projektas – ne tik apie mokymus ar kultūrinius renginius. Jis yra dalis platesnės misijos, kuria siekiama užtikrinti, kad vietinės Europos tautos, tokios kaip samiai, išliktų gyvybingos ir turėtų balsą formuojant bendrą žemyno ateitį. Stiprinant ryšius tarp ES ir samių bendruomenės, kuriamas abipusis pasitikėjimas, įgalinami žmonės patys spręsti savo likimą ir saugoma unikali šiaurės Europos kultūra. Ši partnerystė gali tapti pavyzdžiu, kaip įtraukus dialogas ir pagarba tradicijoms gali prisidėti prie darnaus vystymosi, socialinės sanglaudos ir tikros kultūrinės įvairovės puoselėjimo visoje Europoje.

Investicijos

Bendra projekto „Užpildyti ES–Sápmi žinių spragas“ vertė – 982 245 EUR, iš kurių 605 725 EUR skyrė ES Europos regioninės plėtros fondas pagal programą „Interreg“ V-A Švedija–Suomija–Norvegija (NORD) 2014–2020 m. Šis projektas patenka į prioritetą „Skatinti samių kultūrą ir samių kalbų vartojimą“.

Daugiau apie projektą galite skaityti : https://ec.europa.eu/regional_policy/projects/projects-database/strengthening-ties-between-the-sami-people-and-the-eu_en

www.europospulsas.lt

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.