2021 m. lapkričio mėnesį Azorų salose vykusi Tolimiausių Europos regionų prezidentų konferencija tapo svarbia proga aptarti iššūkius ir galimybes, su kuriais susiduria šie unikalūs regionai.
Kas yra tolimoji Europa?
Tolimiausi regionai – tai devynios teritorijos, priklausančios trims ES šalims narėms: Prancūzijai (Guadeloupe, Prancūzijos Gviana, Martinika, Majotas, Reunjonas, Sen Martenas), Portugalijai (Azorai, Madeira) ir Ispanijai (Kanarų salos). Šios vietovės yra toli nuo Europos žemyno, tačiau jos yra neatsiejama ES dalis, turinti specialų statusą pagal ES sutartį.
Šių regionų geografinė padėtis suteikia unikalių galimybių – turtinga gamta, išskirtinės kultūros, turizmas, atsinaujinančios energijos potencialas. Tačiau kartu tai reiškia ir iššūkius: didesnę priklausomybę nuo importo, transporto kaštus, klimato kaitos poveikį.
Konferencijos tikslai
Susitikime Azoruose buvo aptarta naujoji Europos Komisijos komunikacija dėl tolimiausių regionų, kuri planuota 2022 m. pavasariui. Prezidentai, Europos Parlamento ir Komisijos atstovai kalbėjosi, kaip užtikrinti, kad šių regionų balsai būtų girdimi priimant sprendimus.
Jaunimo atstovai pabrėžė kelias itin svarbias temas:
- transporto ir mobilumo sunkumus,
- menką supratimą apie ES institucijų darbą,
- būtinybę kovoti su klimato kaita pritaikant priemones jų specifinėms sąlygoms.
Sėkmės istorijos iš Azorų
Konferencijos metu buvo pristatyti keli ES finansuojami projektai, rodantys, kaip investicijos gali prisidėti prie vietos vystymosi:
„Algicel“ – mikrodumblių galia sveikatai
Azoruose veikianti biotechnologijų įmonė „Algicel“ sukūrė unikalų produktą – maisto papildą iš vietinėse salose aptinkamų mikrodumblių. Šiose smulkutėse organizmuose gausu antioksidantų, stiprinančių žmogaus imuninę sistemą, lėtinančių senėjimo procesus ir padedančių kovoti su uždegimais.
Projektas rodo, kaip gamtos turtai gali būti panaudoti mokslo ir sveikatos labui. Azorai, turėdami unikalią biologinę įvairovę, tampa laboratorija inovacijoms, kurios gali pasiekti ir platesnę Europos rinką.
„TEAhealth“ – arbatos kelias iš salų į Europą
Kitas projektas – „TEAhealth“ – skirtas Azorų arbatos sektoriaus stiprinimui. Azoruose nuo XIX a. auginama arbata, tačiau ji retai pasiekdavo platesnius rinkos segmentus. Projektas siekia ne tik tobulinti produktus, bet ir kurti naujas rūšis, pritaikytas šiuolaikiniam vartotojui, akcentuojant sveikatingumą ir natūralumą.
„TEAhealth“ padeda vietos ūkininkams ir gamintojams bendradarbiauti, gerina jų galimybes eksportuoti, taip pat suteikia galimybių jaunimui įsitraukti į tradicinės, bet atnaujintos pramonės sektorių.
„Pico Vermelho“ – žaliasis energijos šaltinis
Trečiasis pavyzdys – geoterminė elektrinė „Pico Vermelho“. Čia įdiegta nauja energijos saugojimo sistema, kuri leidžia dar efektyviau išnaudoti žemės gelmių šilumą. Azorai jau dabar daugiau nei 40 proc. savo elektros energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių, daugiausia geoterminių. Tai mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro ir mažina anglies dioksido emisijas.
„Pico Vermelho“ tampa pavyzdžiu, kaip salose galima sukurti patikimą ir tvarią energetikos sistemą, kuri ne tik patenkina vietos poreikius, bet ir saugo aplinką.
Kodėl tai svarbu?
Šie trys projektai – skirtingi savo sritimis, bet turintys bendrą bruožą: jie rodo, kad net ir tolimiausiuose Europos kampeliuose galima kurti inovacijas, kurios atneša naudą ne tik vietos bendruomenėms, bet ir visai Sąjungai.
Azorai tampa pavyzdžiu, kad investicijos į mokslą, tradicijų atnaujinimą ir žaliąją energetiką gali sukurti stiprų ekonomikos pagrindą net atokiausiose teritorijose.
Kodėl tai svarbu visai Europai?
Tolimiausi regionai yra ne tik Europos periferija – jie atveria ES langą į Atlantą, Karibus, Indijos vandenyną. Jie svarbūs geopolitikai, biologinei įvairovei, prekybai. Komisija siekia, kad jų specifiniai poreikiai būtų įtraukti į bendrą ES politiką: transportą, švietimą, aplinkosaugą, jaunimo užimtumą.
Tokie susitikimai, kaip Azoruose, primena, jog Europa yra įvairialypė. Ji apima ne tik Briuselį ar didmiesčius, bet ir tolimas salas, kurių žmonės kasdien susiduria su kitokia realybe, bet yra tokie patys Europos piliečiai.
„Europos Pulso“ informacija
www.europospulsas.lt
Samanta iš Sintautų:
