Birželio 28 d. nuo Kauno Vytauto bažnyčios pajudėjusi unikali nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“, kurios tikslas autentišku buriniu  laivu per savaitę pasiekti Klaipėdą, vienai nakvynei stabtelėjo ir prie  Sudargo piliakalnių. Čia juos su kaimiškomis vaišėmis ir muzika pasitiko gausus sudargiečių ir jų svečių būrys.

 

 

Nacionalinę ekspediciją ,,Nemunu per Lietuvą” vedė profesorius dr. Alfredas Bumblauskas – lietuvių istorikas, tyrinėtojas, gerai pažįstamas iš „Būtovės slėpinių“ laidų. Su juo kartu atplaukė  etnologė Zita Kelmickaitė,  prozininkas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius,  žurnalistas Edmundas Jakilaitis, lenktynininkas Benediktas Vanagas ir gerai žinomas atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Su šiuo šauniu ir ištvermingu šešetuku nesiskyrė ir Vilniaus universiteto istorijos magistrantai Simonas Teškevičius, Aušra Terleckaitė bei Akvilė Gasiulytė.

Pasak Sudargo bendruomenės pirmininkės Albertos Natalijos Dragūnaitienės, ypač garbingų svečių sutiktuvėms buvo iš anksto pasiruošta. Ant iešmo sukosi paršiokas, žarijose kepė bulvės, stalas lūžo nuo įvairiausių kaimiškų skanėstų – zanavykiškų sūrių, medaus, agurkų ir kitokių lengvų užkandžių.  Juos pasitiko Renatos Baltrušaitienės vadovaujama linksmoji Slavikų kapela. Žmonių džiaugsmas beribis. Tokio šilto ir betarpiško bendravimo su svečiais retai kur ir kada besurasi. Jų žygeiviškos ,,uniformos“ šmėžavo minioje ir visur vyko gyvas bendravimas.

Bet ne tik istorija domino mūsų svečius. Sudargą  jau seniai garsina konditerės Marytės Janušaitienės suburtas ,,Baravyko klubas“, kepantis tiesiog burnoje tirpstančius grybukus. Šio amato tradicija Sudarge atsekama nuo  XX a.  pradžios. Kitas Sudargo krašto pasididžiavimas – Suvalkiečio sodyba Pervazninkų kaime. Tai tikra pasiturinčio Zanavykijos ūkininko sodyba, gyvai ir vaizdžiai liudijanti apie šio krašto valstiečių gyvenimo ypatumus. Šiame ūkyje ir dabar tvarkosi geri šeimininkai.

„Ne be reikalo pirmą kartą aplankiusieji šią vietovę kaip susitarę kartoja: nereikia važinėti po užsienius, kol nesužinome, kokių stebuklų turime savo krašte, – patikino A. N. Dragūnaitienė. – Jei Nemunas taptų viena iš turizmo trasų – tai Sudargo piliakalniai tiesiog iš upės ranka pasiekiami. Maži ir net didėlesni laivai čia be problemų gali užsukti, kaip ir „Kurėnas“, be įgulos sveriantis 3 tonas, puikiausiai tą patvirtino.“

Ypač optimistiškai sudargiečius nuteikė profesoriaus A. Bumblausko pastaba, kad Sudargui reikia skirti nacionalinio lygio dėmesį. Mat 2017 m. ketinama paskelbti piliakalnių metais. O Sudargas tais metais minės savo paskutinio ir tragiško mūšio su kryžiuočiais 700-ąsias metines ir  renginio ,,Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai” 10 metų sukaktį. Juk šis renginys ir kita istorinės atminties gaivinimo programa dabar taip rūpestingai puoselėjamiems piliakalniams ir pačiam Sudargui įkvepia gyvybę.

Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyviai visą savaitę keliavo autentišku Lietuvos Jūrų muziejaus sukurtu plokščiadugniu žvejybiniu buriniu laivu  „Kurėnu“, lankydami Lietuvai istoriškai ir kultūriškai svarbias vietas. Kiekvieną jų kelionės momentą sekė filmavimo komanda – jau šį rudenį LRT televizijos eteryje pasirodys aštuoni dokumentiniai filmai apie šią unikalią ekspediciją.

 

„Draugo“ inf.