Kam lietuvaičiai išleidžia daugiausiai?

pinigai2Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad Lietuvos gyventojai pirmauja Europoje pagal maistui ir drabužiams skiriamą išlaidų dalį, tačiau yra  sąrašo gale pagal būstui, restoranams ir kultūrai skiriamas išlaidas.

Lietuviai 2008 metais maistui išleido 26.4 proc. viso išlaidų krepšelio, ir pagal šį rodiklį Lietuva buvo viena iš trijų Europos šalių, kuriose šis rodiklis buvo didesnis nei 20 proc. Daugiau nei lietuviai maistui išleido tik Rumunijos (29.1 proc.) ir Makedonijos (32.5 proc.) gyventojai.

Europoje maistui vidutiniškai teko 12.9 proc. viso išlaidų krepšelio. Mažiausiai maistui išleido Vakarų Europos šalys.

Lietuvoje išlaidų dalis būstui siekė 14.8 proc. – ji buvo viena iš keturių šalių, kur šis rodiklis nesiekė 20 procentų. Europoje šis rodiklis buvo 23.6 proc.

Pagal poilsiui ir kultūrai skiriamą išlaidų dalį Lietuva Europoje buvo sąrašo gale ir aplenkė tik rumunus ir makedoniečius, pagal išlaidų dalį restoranams ir viešbučiams – kartu su lenkais užėmė paskutiniąją vietą Europoje.
 
Tuo tarpu šių metų kovo mėnesį tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą paaiškėjo, kad 51 proc. Lietuvos gyventojų per paskutinius 6 mėnesius viršutinius drabužius pirko turguje. 40 proc. teigė, kad viršutinius drabužius pirko prekybos centruose, beveik trečdalis (31 proc.) – padėvėtų drabužių parduotuvėse. Beveik penktadalis (18 proc.) lietuvių per paskutinius 6 mėnesius nepirko viršutinių drabužių nei sau, nei savo šeimos nariams. Gana mažai gyventojų viršutinus drabužius pirko firminėse drabužių išparduotuvėse, užsienyje, internetu ar užsisakinėjo iš katalogų.

Šią apklausą lyginant su ankstesnių metų duomenimis, paaiškėjo, kad padaugėjo išvis neperkančių arba perkančių padėvėtų rūbų parduotuvėse.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3