Yra, kaip yra

Kad ir kas svarbaus pastaruoju metu vyko šalyje ar rajone, viską užgožė rinkimai. Jie praėjo, bet emocijų, vertinimų ir jų nagrinėjimo banga dar neatslūgo. Visgi galime pasidžiaugti, kad turime naująjį šalies vadovą ir pirmąją ponią, kurie šalį į šviesesnį rytojų ves artimiausius penkerius metus ir sukurs, kaip žadėjo, gerovės valstybę.

Visi spėjimai, kad turėsime itin intriguojančius rinkimus subliūško, nes žmonių pasitikėjimą pelnęs Gitanas Nausėda buvo akivaizdus lyderis nuo pirmųjų pradėtų skelbti rezultatų. Rinkimų naktis baigėsi, išaušo nauja diena, o su ja atėjo ir nauji iššūkiai. Naujajam šalies vadovui tikrai bus ką veikti, nes reikės ir komandą susiformuoti, stuburo tvirtumą parodyti, dėl Vyriausybės tartis ir apskritai susiprasti, kas yra kas, nes politinės patirties G. Nausėda neturi. Bet jo ramybė, nepartiškumas, matyt, labiausiai ir pakerėjo žmones. Žinoma, yra ir skeptiškai vertinančių, įtarinėjančių, turtus skaičiuojančių, tad įvairiausių panarstymų šiai prie viešumo ne itin pripratusiai šeimai dar teks atlaikyti. Bet susitvarkys.
 
Išbandymai laukia ir mūsų, piliečių, nes žada, jog jis bus tikrai kitoks vadovas. Koks – parodys laikas. Išbandymai laukia ir išrinktųjų europarlamentarų. Galima spėti, kad būtent viešų panarstymų, kritikos bei vertinimų neatlaikė ir po paros mandato atsisakęs buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Tačiau galima spėti, kad jis apskritai buvo „valstiečių“ masalas, nors partijos lyderis, žinoma, tai neigia. Kita vertus, ar galima juo tikėti, kai keičia nuomonę dažniau nei kojines ir jei vieną dieną sako, jog, deja, nelaimėjo nė vienų rinkimų, kitą dieną sako – taip, laimėjome visus trejus rinkimus. Tokia realybė.

Realybė dar ir tokia, kad žmonės Europos Parlamento rinkimais apskritai nelabai domisi, neįsižeiskite, bet dažnas net nelabai supranta, kas ir kaip ten vyksta, daugelio sąrašuose įrašytų kandidatų, ko gero, visai nepažįsta. Tad pamatęs kokią žinomesnę pavardę ir deda prie jos varnelę, nes ar susigaudysi, žmogau, tarp koalicijų, aljansų, sąjungų, judėjimų, šuolių ar traukinių... Tad vienam patrauklus Š. Marčiulionis, kitas gal labiau prijaučia Liudui Mažyliui. Drįstu galvoti, ar būtent ne dėl savo žinomumo jis atsidūrė pačiu pirmuoju sąraše? Svarstau, o kaip tokiais atvejais jaučiasi už naujokų nugarų nubuksuoti ir, beje, patirtį turintys politikos senbuviai? Juk jei dar Seime, savivaldybių tarybose yra laiko mokytis, tai, manau, kad ten, Briusely, – nelabai. Bet ne paslaptis, kad yra tokių, kurie į Europos Parlamentą žiūri kaip į sanatoriją, kur dar ir solidi alga mokama su visai neprivalomu „procedūrų“ lankomumu. Žinoma, išsirinkome keletą vertų dėmesio kandidatų (ne tarp tų, kur po vieną mandatą iš savo sąrašo pelnė), dėl kurių atstovavimo ne gėda, tačiau brandos bei solidesnių pasirinkimų renkant Europos Parlamentą norėtųsi labiau. Deja, yra, kaip yra, išrinktasis traukinys tuoj pajudės Briuselio link.

Tiesa, ne taip seniai keitėsi ir vietinė valdžia. Administracijoje meras su administracijos direktoriumi jau ne naujokai, o štai mero pavaduotojui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui dar reikės laiko apsiprasti bei susivokti. Tiesa, tai, kad vicemero stiprioji pusė švietimas, jis pabrėžia ypač dažnai, kaip ir gana garsiai akcentuoja, kad kitose srityse per daug kompetencijų neturi. Gal ir gerai, kai žmogus geba įvardyti silpnąsias puses ir sako pasiruošęs mokytis. Gal.

Mokytis teks ir naujai į tarybą išrinktiems tarybos nariams. Skaičiuoju, kad visiškų politikos naujokų turime septynis, tuoj priesaiką duos ir aštuntasis. Yra tokių, kurie pradėjo dirbti kadencijai besibaigiant ir buvo perrinkti. Neabejoju, kad daugiau mažiau įsivažiuos visi, tik klausimas, kaip kokybiškai jau įsivažiavę atstovaus tiems, kurie juos rinko, reitingavo, pasitikėjo. Juk kartais ir kokį senbuvį mielai keistum naujoku, tačiau yra, kaip yra. Visgi nenurašykime nei vieno, o stenkimės pasitikėti visais, nors kartais ir nelengva, gal ne už tuos balsavome, bet turėkime viltį, kad būsime išgirsti, nepamiršti, o laikas parodys, ar jie tikrai buvo verti mūsų balso...

Gintarė Martinaitienė
Laikraštis „Draugas“ Nr. 41 (9055)

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.