Laikraštis „Draugas“ - Skaitytojo nuomonė

Skaitytojo nuomonė

Kaip žiūrite į šeimas, globojančias svetimus vaikus?

Zita iš Šakių:

Labai teigiamai žiūriu į tokias šeimas, nes reikia daug meilės ir pasiaukojimo. Jei paima vaiką ir jį vėl pagrąžina į globos įstaigą vertinu labai neigiamai. Su gyvūnais taip nesielgiama, o čia kalbame apie vaikus. Reikia jausti atsakomybę ir prieš tai galvoti, gali tai daryti, ar ne.

Aida iš Šakių:

Tai vertinu labai teigiamai. Globojant svetimą vaiką reikia daugiau psichologinių žinių, pasiryžimo, atsidavimo vaikams. Pati, manau, jog galėčiau globoti ne savo vaiką.

Kaip manote, ar socialiai remtini asmenys turėtų atidirbinėti už jiems išmokėtas pašalpas?

Raimondas iš Kudirkos Naumiesčio:

Valstybė turėtų duoti ne pašalpą, o darbo vietą. Pati politika bloga. Todėl žmonės ir bėga uždarbiauti į kitas šalis. Ten, jei žmogus dirba ir neužsidirba nustatyto pragyvenimo lygio, jam mokama pašalpa, o Lietuvoje baigia mokslus ir niekur negali įsidarbinti. Kaip žmogui šeimą išlaikyti? Be pašalpos jis visai pražūtų. Jei bus sudarytos sąlygos atidirbti už pašalpas, manau, daugelis mielai sutiks.

Danutė iš Kudirkos Naumiesčio:

Manau, kad būtina atidirbti už išmokėtas pašalpas. Visi turi dirbti. Niekas nieko už dyką ir mums neduoda. Kodėl turime iš savo pinigų išlaikyti darbingus, socialiai remtinus žmones?

Ar pastebite, jog rajone esama neprižiūrimų, apleistų pastatų ir kas turėtų jais pasirūpinti?

Dalijus iš Kudirkos Naumiesčio:

Galiu pasakyti, kad man neužkliūna neprižiūrimi pastatai. Aš jų tiesiog nepastebiu. Galvoju, jog pastatų priežiūra yra pačių savininkų sąžinės reikalas.

Edvardas iš Kriūkų:

Ne tik Kudirkos Naumiestyje yra neprižiūrėtų, apleistų pastatų. Jų pilna visame rajone ir, manau, žmonėms jie užkliūva. Man atrodo, kad rajone yra daug pastatų, kuriuos reikėtų tiesiog nugriauti, nes į juos neapsimoka investuoti. Kad pastatai būtų prižiūrėti, tvarkingi, manau, priemonių turėtų imtis valdžia. Bet irgi, jeigu pastato savininkas neturi pinigų – tai niekas jo neprivers sutvarkyti.

Ką manote apie vis populiarėjantį laidojimo būdą – kremavimą?

Zenonas iš Lekėčių:

Yra visaip manančių. Labiau tikintiems gal priimtiniau, kai tradiciniu būdu palaidoja, nes tiki, kad, atėjus laikui, kūnas bus prikeltas iš mirusiųjų. Man pačiam, kai numirsiu, bus tas pats – ar mane sudegins, ar į žemę užkas. Kaip sakant: „Iš dulkės atsiradai ir dulke pavirsi...“.

Aldona iš Totorviečių:

Man priimtinesnis senasis laidojimo būdas. Net nežinau kodėl. Taip visi artimieji, giminės palaidoti. Likę gyvieji susirenkam žvakelių uždegt per šventes. Nenorėčiau, kad mane kremuotų, geriau tegul pagal tradicijas palaidoja.

Ar savo aplinkoje susiduriate su vienišais žmonėmis? Ar reikia ir galima jiems padėti?

Gitana iš Gotlybiškių:

Rajone apskritai labai daug senyvo amžiaus ir vienišų žmonių, kuriems reikia pagalbos. Man asmeniškai tokių žmonių gaila. Savo aplinkos žmonėms, pažįstamiems padedu, bet tikrai yra tokių, kuriems trūksta elementarios priežiūros. Gal socialinių darbuotojų, gal medikų dėmesio.

Neprisistatęs šakietis:

Aš pats vienas gyvenu jau aštunti metai. Džiaugiuosi, kad gaunu pensiją ir išgyvenu, nereikia jokios pagalbos prašyti. Kartais jaučiuosi vienišas, bet problemų tame nematau, viskas gerai.

Ar užtenka vienos savaitės akcijos išspręsti patyčių problemas?

Elvydas Pauliukėnas,
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas:

Viena savaitė per metus patyčių nepanaikins. Manau, kiek gyvensime, tiek ir tyčiosimės vieni iš kitų. Aišku, akcijos „Savaitė be patyčių“ renginiai, informacija, viešinimas yra naudingi tiek suaugusiems, tiek vaikams. Priminimas, ko nereikėtų daryti, visada reikalingas.

Dana Kriaučiūnienė,
Šakių r. pedagoginės psichologinės tarnybos vedėja:

Tikrai ne. Tokios akcijos, kaip „Savaitė be patyčių“, kiek susidūriau mokyklose, yra labai reikalingos, nes jos iškelia patyčių problemas, kurias reikia spręsti. Tačiau per vieną savaitę niekas neišsisprendžia. Šį darbą reikia ir toliau tęsti.

Ar teko girdėti, kad vis daugėja sergančiųjų tuberkulioze?

Romualdas iš Šakių:

Žinau, kad tai aktuali problema. Žmonos brolis yra sirgęs, kartu gyvename, tai kasmet reguliariai tikrinamės ir kitiems tai patarčiau. Mačiau sergančių šia liga, tai nė pats nenoriu, nė kitam nelinkėčiau susirgti. Pinigėliai visur mažėja, o žmonių gyvenimai ,,gerėja” į blogąją pusę ir tada žmonės ne vaistus nuo tuberkuliozės perka, o nukainuotą maistą parduotuvėse. Trūksta valdžios požiūrio į žmones.

Greta iš Sintautų:

Esu girdėjusi, kad daugėja, žinau apie tai, nes ir mano klasiokės pažįstama sirgo šia liga. Iš tikrųjų tai baugina, nes liga galima labai paprastai užsikrėsti, bet per daug nepergyvenu, nes juk negali visą laiką visko bijoti. Manau, kad išsilavinęs ir mąstantis žmogus turėtų žinoti, kad reikia profilaktiškai pasitikrinti. Pati sveikatą tikrinuosi kartą per metus.

Kaip vertinate rajono kelių būklę?

Antanas iš Kriūkų:

Galiu pasakyti, kad rajone yra gana geri keliai. Pats esu iš Kriūkų ir galiu pasakyti, kad ten visur pravažiuojami keliai. Dabar dar ir asfaltas nutiestas Pavilkijo link. Palyginus su senesniais laikais, tai manau, kad dabar keliai yra geros kokybės.

Jonas iš Sintautų:

Pats po rajoną važinėju labai nedaug. Manau, kad rajono keliai galėtų būti geresni. Valdžia galėtų daugiau investuoti į kelių priežiūrą. Žodžiu, žvyrkeliais nevažinėju, todėl automobilis nuo blogų kelių nenukenčia.

Kaip vertinate tokį staigų kiaušinių pabrangimą?

Zita iš Šakių:

Siaubingai. Ir taip kasdien viskas brangsta. Ne tik kiaušiniai, bet ir visi kiti maisto produktai. Kas savaitę pirkdavau parduotuvėje po 20 kiaušinių šeimai. Dabar pirksiu mažiau. Jei per Velykas margindavome po 50 kiaušinių, tai šiemet apsiribosime 10.

Elvyra iš Kudirkos Naumiesčio:

Auginame vištas, todėl kiaušinių turime savo. Tačiau kitiems žmonėms blogai. Ypač dabar, kai Velykos ant nosies ir visi, laikydamiesi tradicijų, margins kiaušinius.

Puslapis 264 iš 276

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02 Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti?