Skaitytojo nuomonė

Virginijus iš Šakių:

Gerai, kad žmones informuoja apie artėjančią audrą, kažkokį pavojų. Ir pirmadienio rytą gavom pranešimą apie į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį. Manęs negąsdina tokie pranešimai. Karus, vandenis praėjau, iš Sibiro grįžau. Ko čia man bijoti? Jei tų baimių prisirinksim, tai iš namų bijosim išeiti. Gyvenu savo gyvenimą. Gavęs pranešimą specialiai kažkokios papildomos informacijos tuo klausimu neieškau. 

Rima iš Valių:

Reaguoju ramiai. Perskaitau ir viskas. Man naudingi ypač įspėjimo pranešimai apie artėjantį stiprų vėją, tuomet pasiruošiu, gėlių vazonus susinešu. Tiesa, kai gaunu pranešimą apie artėjančią audrą, škvalą, tai šiek tiek neramu. Pirmą kartą gavom pranešimą apie tą bepilotį orlaivį. Gavusi dar feisbuką atsidariau, naujienų portale pasiskaičiau šiek tiek plačiau apie šį įvykį.

Jonas iš Šakių:

O ką mes padarysim. Čia nuo paties žmogaus sąmoningumo priklauso. Kiekvienas pats prisiima atsakomybę. Manau, nepadės ir baudų didinimas už vairavimą girtam. Mašinų per daug yra, praeit neina. Reikia pėsčiomis daugiau vaikščioti, ką aš ir darau. Šiuo metu jau nevairuoju. Anksčiau vairavau sunkiąją techniką, tai prieš darbą visada patikrindavo alkotesteriu.  

Brigita iš Šakių:

Manau, kas gėrė, ir toliau gers. Nepamačys net skiriamos baudos vairuotojams. Mano šeimos nariai atsakingai vairuoja. O kad vairuotojams taikyti nulinį promilių reikalavimą, nežinau, ar kas pasikeistų. Bet kokiu atveju, nors ir šiek tiek paragavus alkoholio, vairuotojo reakcija ne tokia. Vairuotojas turėtų sėsti prie vairo būdamas visiškai blaivus. Aš pati nevairuoju. Daugiau vaikštau pėsčiomis. Pastebiu, kad vairuotojai net ir einančių per pėsčiųjų perėją nepraleidžia.

Artūras iš Šakių:

Lankausi miške. Buvau grybauti, uogauti Viešvilės, Sudargo miškuose. Kol kas nė viena erkė neįkando. Specialiai nuo erkių nesiskiepiju. Kuomet einu į mišką, naudoju nuo erkių repelentus. Yra kažkada įsisegusi erkė. Laimei, apsiėjau be ligų. Važiuoju žvejoti į Nemuną, tačiau daugiausiai iš valties, tai to erkių pavojaus kaip ir nėra. Augintinių neturiu, tai ir rūpesčių dėl erkių nėra. 

Ričardas iš Sintautų:

Buvau šiemet miške grybauti. Nebijau tų erkių. Jos manęs nepuola. Netgi kai vaikystėje gyvenau prie Jankų miškų. Gal erkėms mano kraujas netinka. Nesu pasiskiepijęs nuo erkių pernešamų ligų. Aš kaip tas begemotas – bijau skiepų... Tiesa, augintiniai kenčia nuo erkių, todėl naudojam priemones, apsaugą nuo erkių. Anksčiau miškus purkšdavo chemikalais iš lėktuvų, galbūt todėl erkių buvo mažiau. Nepritariu siūlymui kovoti su erkėmis deginant žolę. 

Lina iš Šakių:

Taip, aišku, įdomu. Man užtenka informacijos, kurią išgirstu ar perskaitau žiniasklaidoje. Žinoma, įdomiau gal vietos politikų deklaracijos, bet ir didžiųjų milijonierių pateikta informacija įdomi. Be to, visada pasidomiu, ir ką deklaravo antros pusės, nes tada susidarau geresnį bendrą vaizdą. 

Aida iš Gelgaudiškio:

Aš galvoju taip, kad jeigu žmogus viešas, tai kuo daugiau informacijos apie jį galima rasti, tai tuo įdomiau. Tikrai įdomu, juk jie yra visų dėmesio centre. Ir savaime tampa įdomu ne tik, ką jie valgo, ką geria, kur atostogauja, bet kur ir kaip gyvena, kiek uždirba. Dar išskirčiau ir kitą akcentą – įdomu, kiek jis turėjo prieš ateidamas ir kiek turi dabar, ką išsineš. Čia tokie dalykai ir dėl skaidrumo svarbu, nors tų drumzlių vis tiek pakyla...

Jovita iš Žeimio:

Nemėgstu kažkokių dirbtinių tvenkinių, netgi Nemuno. Todėl ilsėtis važiuojam dažniausiai į Palangą, Šventąją. Sodyboje neturim išsikasę jokio vandens telkinio dėl vaikų saugumo. Informacijos, ar saugu rajono vandens telkiniuose maudytis, užtenka. Skaičiau, kad ir Šakių ežere nebuvo galima maudytis. 

Vytautas iš Panovių:

Dažniausiai maudausi Šešupėje. Tik šiemet dar nesimaudžiau, upė šalta. Čia visai neblogai yra įrengta poilsio infrastruktūra. Yra pliažiukas, lieptas, persirengimo kabinos. Mažai pas mus apskritai vandens telkinių. Norėtųsi turėti ir saugių maudyklų. Kad būtų ir gelbėtojas. Anksčiau maudydavomės ir Ritinių ežere. Maudytis važiuojam daugiausiai prie Vištyčio ežero. Čia poilsiui vietos tikrai gerai sutvarkytos.

Kristina iš Šakių:

Šiemet skyriau vaikų organizacijai, susijusiai su socialine globa. Ankstesniais metais skirdavau mokykloms. Manau, parama toms įstaigoms yra didelis finansinis prisidėjimas. Man labai gaila, kad nebegalima skirti biudžetinėms įstaigomis, tiksliau, mokykloms. Ir visuomenė, ir tėvai galėdavo prisidėti prie mokyklos gerbūvio. Man neatrodo, kad mokyklos gauną pakankamą, perteklinį finansavimą. 0,6 proc. skyriau ir savo politinei partijai. Man nėra svarbu, kur yra panaudojamos gautos paramos lėšos. 

Stasė iš Liepalotų:

Visą laiką skiriu mūsų Liepalotų bendruomenės centrui „Tėviškė“. Esu ir pati bendruomenės narė, o skiriu paramą todėl, kad bendruomenė gautas lėšas galėtų panaudoti įvairioms veikloms, renginiams. Kaime daug vyresnio amžiaus žmonių, o iš kur bendruomenė paims pinigėlių, kad žmones įtrauktų į visuomeninį gyvenimą? Aukojau ir Ukrainai, aukoju vaikams, gyvūnų globos organizacijoms remti. Paramą skirių piniginėmis lėšomis.

Agnė iš Lukšių:

Kad Šakiams net linkėti nieko nereikia – na, nebent, kad viskas liktų taip, kaip yra, kad klestėtų! Man vis grįžtant iš užsienio, labai smagu matyti, kad čia daug likusių pažįstamų veidų, daug jaunų žmonių. Dar ir giedodama Lukšiuose himną tą labai pastebėjau. Jei žmonės čia kuriasi, augina vaikus ir dirba, vadinasi, viskas gerai. Mano požiūriu, čia puiki infrastruktūra, o pakeliavus po pasaulį, tikrai galima daryti išvadą, kad Šakiai, nors ir nedideli, bet yra puiki vieta patogiam, ramiam gyvenimui. Tegul taip ir išlieka. 

Daiva iš Šakių:

Palinkėsiu toliau augti, žydėti, gražėti ir pritraukti atgal mūsų krašto žmones. Jų tikrai visur pasklidę daug, tarp jų – daug talentingų, tai norėtųsi, kad jie grįžtų namo – ne tik į šventę, bet ir gyventi čia bei darbuotis. Pati šventėje dalyvavau kaip šokėja, manau, prasmingas ambasadorių, Garbės piliečių paskelbimas. Puiki proga pagerbti juos, nes jų vardai, jų darbai turi didelę vertę, garsina Šakius.

Danguolė iš Gelgaudiškio:

Gyvenu bute. Mūsų laiptinė rami, kaimynai geri, netriukšmauja. Be abejo, girdisi žoliapjovių, trimerių garsai. Žolę pjauna, tvarkosi, kad gražu būtų. Dažniausiai vakarais, daugiausiai prie savo daržų. Patys tik apie šiltnamį apsipjaunam. Žinau, kad anksti ryte ar vėlai vakare negalima triukšmauti, žolės pjauti ar dirbti kitų triukšmingų darbų. 

Dalė iš Šakių:

Tikrai nesusiduriu. Šiuo metu labai geri kaimynai. Pati sode pjaunu žolę. Stengiuosi tai daryti nei labai vėlai vakare, nei anksti ryte. Tiesa, kokiomis valandomis galima šienauti, tai net nežinau. Man netrukdo kaimynai, pjaunantys žolę, ir skleidžiami žoliapjovių garsai neerzina. Aš esu labai pakanti tokiems dalykams. Šiais laikais malkų jau niekas nepjauna, tai ir triukšmo nėra. Dažniau motociklų triukšmą girdim, kai vakarais dideliu greičiu pralekia.

Odeta iš Lukšių:

Namuose atliekas rūšiuojame – stiklą, popierių, mišrias. Žinau, kad vaistus galima grąžinti į vaistinę, bet nelabai mums ši tema aktuali, nedaug turime. Visas kitas stambias atliekas vežame į stambiagabaričių aikštelę, bet iš tikrųjų labai retai šių paslaugų mums prireikia. 

Rita iš Patašinės:

Visas atliekas rūšiuojame. Pasibaigusio galiojimo vaistus priduodame vaistinėje, baterijas prekybos centre, senus baldus reguliariai išveža seniūnija, elektronikos ar kitas stambias atliekas priduodame stambiagabaričių aikštelėje. Tas patogumas toks sąlyginis, nes gyvename kaime, bet prisitaikome. Žinoma, laikai pasikeitė – juk anksčiau viskas buvo metama į bendrą konteinerį, dabar jau viską išrūšiuojame.