Žiburio gimnazijoje mok. Vaitkevičius rūpesniu įsteigta stalo teniso komanda. Tokia pat komanda yra ir vietos žydų „Makabi“ skyriuje. Pavasarį šios komandos žada surengti draugiškas rungtynes. („Suvalkietis“, 1932 04 10, p.5)
Žemoji Panemunė. Mūsų parapijos vargonininkas ne tik kad nemoka choro vesti, bet ir šiaip žmoniškai pagroti. Jau ir mažai nusimaną muzikoje piktinasi: sako, tik melstis trukdą. Stebėtina, kaip klebonas, pats būdamas muzikalus, tokį vargonininką laiko. Negana to, pirmąją Velykų dieną iš kažkur atsirado bažnyčioje ir neva dūdų orkestras, tačiau jis taip „puikiai“ grojo, kad besiklausant karšta darėsi, o kai kuriuos taip ši muzika žavėjo, kad iš susijaudinimo pradėję kažką skaudėti... Parapijiečiai sako, kad Panemunė tokio vargonininko ir tokių muzikantų dar nemačiusi. („Suvalkietis“, 1932 04 10, p.5)
Slavikai. Bendras miestelio vaizdas ir gyvenimo kurijozai. Šio miestelio vardas turbūt daugeliui yra žinomas, bet patį miestelį galbūt labai mažai kas pažįsta. Todėl reikia pasakyti, kad Slavikai nors ir mažas, esantis Vokietijos pasieny miestelis, bet savo „slaunumu“ gal būt žymiai pralenkia už save didesnius savo kaimyninius miestelius – bažnytkiemius. Pats miestelis nors ir yra labai mažas, bet turbūt neras konkurento, kuris proporcijonaliai viršytų įstaigų gausumu. Įeinant į miestelį iš pietų-rytų pusės čia randame ant kalnelio didingai stovintį Dievo namą. Toliau seka klebonija, špitolė, paštas, monopolis su valstybiniais patentuotais vaistais, alinės ir krautuvės. Beveik kiekvienam name yra įstaiga, o kituose net po dvi. Miestelio „didžioji“ gatvė, kuri tęsiasi apie du klm., užsibaigia nauju valsčiaus valdybos namu. Politikoj Slavikai irgi ne bile kam nusileis. Čia yra įvairių organizacijų, kurios viena su kita rungtyniauja. Kartais būna ir gana juokingų dalykų. Štai, pav., prieš Velykas v-jų bendrovėn užeina su ryšulėliu viena moterėlė ir netikėtai pamato, kad buvęs pavasarininkas jau nešioja tautininkų sąjungos nario ženklelį. „Na, girdi, Simuti, ar jau ir tu įstojai į tą durnių partiją. Pirma dar tu vis buvai niekau vaikins.“ Ir vėliau, kad patraukus savo pusėn, gerb. Simučiui paduoda ryšulėlį su aštuoniais kiaušiniais. Tai matot, kokiu šposų pas mus pasitaiko. („Suvalkietis“, 1932 04 10, p.5)
Lekėčiai. Ir mūsų fronte veikiama. Naktyje iš našlės O. Banaitienės gyv. Jančių km. gyvenamojo namo per stogą įlindęs „lašinskas“ pavogė lašinių ir skilandžių vertės maždaug 200 litų. Nukentėjo ne tik viena O. Banaitienė, bet ir daugiau apylinkės ūkininkų, nes pas ją į dūminę virtuvę buvo atgabenę rūkyti mėsą. „Lašinskas“ policijos stropiai ieškomas. („Suvalkietis“, 1933 04 09, p.3)
Šakių apskrities komitetas badaujantiems vilniečiams šelpti, padaręs rinkliavą aukų lapais, surinko 1.130 litų. Surinkti pinigai pasiųsti Centro komitetui. Aukų rinkimas tęsiamas toliau. Naujų aukų jau vėl surinkta apie 300 litų. Be to, numato komitetas padaryti vieną rinkliavą aukų dėžutėms ir daiktinę, kur aukos bus renkamos natūra. („Suvalkietis“, 1934 04 08, p.3)
Sveikintinas reiškinys. Kudirkos Naumiesčio visuomenė vietoj vainiko a.a. inž. Pr. Stanaičiui sudėjo nukentėjusiems nuo potvynio 52 lit., o vietoj vainiko a.a. Simeonui Grikiečiui – Vinco Kudirkos bibliotekai K. Naumiesty – 80,50 lit. („Suvalkietis“, 1936 04 11, p.2)
Eduardas iš Griškabūdžio:
