Lekėčiai. Nekask duobės – pats įkrisi. Jau „Suvalk.“ 5 ir 11 Nr. buvo rašyta, kaip miestelio geriausieji sklypai, paliktieji valdžios žinioje, vėliau kai kurių „gudragalvių“ buvo išmainyti į raistus su gyvatėmis ir žalčiais ir kiti apgauti. Tai buvo matin. Guziko ir kelių vietos asmenų kombinacija. Dabar viskas atėjo aikštėn: Ž.R. Deptas kovo 11 d. tokį neteisėtą sklypų pasisavinimą panaikina ir savotiškai paimtus valdžios žinioje paliktus sklypus iš mok. Merčaičio, gir. Kaminsko, Kazlausko ir Damijonaičio atėmė. Tuomet kovo 24 d. atvyko Marij. apyg. žemės tvarkytojo padėjėjas p. A. Sajeta ir padarė naują sklypų paskirstymą burtų keliu. Vietos šaulių būriui ir pašto įstaigai paskirti geriausieji sklypai be burtų traukimo. Dabar minėtų ponų laimė nepalietė: jiems teko prastos vietos ir ne prie centro. Žmonės džiaugiasi teisybę atradę. („Suvalkietis“, 1931 04 26, p.4)
Vaitiekupių kaimas apskrities valdybos nutarimu nuo š.m. sausio mėn. 1 d. tapo nuo Sintautų valsčiaus atskirtas ir priskirtas prie Šakių valsčiaus. Nepatenkinti tuo apskrities valdybos nutarimu visi kaimo ūkininkai padavė vidaus reikalų ministeriui prašymą, kad kaimą grąžintų prie Sintautų valsčiaus. Prašymas patenkintas: nuo balandžio 1 d. Vaitiekupiai vėl lieka Sintautų valsčiuje. („Suvalkietis“, 1931 04 26, p.4)
Griškabūdis. Keičiasi laikai ir papročiai. Kaip jau visiems yra žinoma, Griškabūdžio kunigai už šmeižtus ir neleistiną politikavimą traukiami teisman. Byla, berods, bus nagrinėjama gegužės 6 d. Ta proga balandžio 19 d. vikaras iš sakyklos metė keršto žaibus ypatingai grasindamas tiems, kurie oficialiai patvirtina, jog kunigai bažnyčiose politikuoja. Esą jiems ir jų vaikams Dievas nedovanos – visą amžių neturės ramumo. Šitoks pamokslas žmones dar labiau nustebino, nes anksčiau buvo mokinama ir melsdamiesi „Tėve mūsų“ kalbėdavome, kad Dievas atleistų mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams, o dabar pats kunigas ne tik neatleidžia, bet ir iš sakyklos skelbia kerštą. („Suvalkietis“, 1931 04 26, p.4)
Slavikuose našlė ūkininkė savo vagystėmis baugino apylinkę. Prieš kurį laiką Slavikų apylinkėj pradėjo vogti įvairius daiktus. Vagys atvažiuodavo, susikraudavo drabužius ir kitus daiktus, išsiveždavo ir vis nesisekdavo juos išaiškinti. Taip balandžio mėn. iš 8 į 9 d. Verpikų kaimo ūkininko Matulio, praplėšę klėties stogą, išvežė lašinius, audimus ir avižas. To pat kaimo ūkininkė našlė Švelnienė balandžio 9 d. taip pat pasiskundė policijai, kad naktį lankėsi vagys. Toks Švelnienės pasiskundimas Slavikų policijos stovyklos vedėjui vyresn. polic. Brazaičiui pasirodė įtartinas ir po stropaus ir energingo tardymo paaiškėjo, kad vagilė yra pati ūkininkė Švelnienė su visa savo nepilnamečių šeima. Pavogti daiktai rasti užkasti toli svetimam lauke. Vyresn. polic. Brazaičiui dabar žmonės labai dėkingi, ne tik nukentėję, bet ir tie, kurie kentė baimę, kad tokie „svečiai“ neaplankytų. („Suvalkietis“, 1932 04 24, p.4)
Kriūkų pr. mokykloje pasireiškia įvairių nenormalumų. Neseniai pertraukos metu taip susimušė vaikai, kad vieną su pramušta galva prisiėjo gabenti pas gydytoją. Abejojama, ar nereikės vežti į Kauną, nes gal būt įlenktas kaulas. Atrodo, kad vaikai mažai auklėjami. Vaikai paskutiniam skyriuj daugiausia sėdi po kelis metus. („Suvalkietis“, 1932 04 24, p.4)
Eduardas iš Griškabūdžio:
