Praeitą savaitę Griškabūdyje visuomenei pristatyta Veronikos Kurtinaitytės – Masaitienės poezijos rinktinė „Pamilau šilus mėlynuosius“.

 

V. Kurtinaitytė – Masaitienė (1928 m. – 1986 m.) eilėraščius rašė nuo pat vaikystės. Ji yra sakiusi, kad vaikytėje jai atrodė, jog žemė ir visa augalija moka kalbėti, o medžiai net gali ir dainuoti. „Ir dabar man taip atrodo. Ir dabar girdžiu, kaip dainuoja pušys, kaip seka pasakas eglės. Girdžiu, kaip šneka linguodamos gėlės, kaip tyliai kuždasi žolės“,- savo autobiografijoje kalbėjo poetė.

V. Kurtinaitytė – Masaitienė dirbo Griškabūdžio vidurinėje mokykloje, paskui buvo perkelta į Karčrūdės pradinę mokyklą. Ji labai mylėjo savo mokinius ir buvo pedagogė iš pašaukimo.  Tiesa, likimas nelėmė jai susilaukti savų vaikų. „Mokau miško vaikus“,- sakydavo ji, mat daugelio jų tėvai dirbo miškuose. Poetei miškas taip pat buvo svarbus visą gyvenimą – jame ji atgaudavo jėgas pavargusi, semdavosi įkvėpimo kūrybai, turėdama laisvesnio laiko, visuomet praleisdavo jį miške.

V. Kurtinaitytės – Masaitienės poezijos rinktinę išleido Šakių viešoji biblioteka, lėšas skyrė Šakių rajono savivaldybė. Renginyje Griškabūdyje dalyvavo autorės giminaičiai, pagal jos tekstus buvo dainuojamos dainos, surengta poetinė kompozicija.

„Draugo“ inf.