Vaivos debiutas - pirmoji personalinė kūrybos darbų paroda

franciakaiteAsta GVILDIENĖ
 
Gegužės 27 dieną Šakių kultūros centro foje pasipuošė Šakių rajono meno mokyklos Dailės skyriaus 18 – osios laidos absolventės Vaivos Frančiakaitės tapytais piešiniais. Duris atvėrė  pirmoji personalinė penkiolikmetės paroda.
 
Nuotr. Penkiolikmetė Vaiva pažadėjo, kad baigusi Meno mokyklą piešti nenustos ir toliau ieškos įvairių kūrybinių sprendimų.
 
Pasak Vaivos mokytojos – Šakių rajono meno mokyklos dailės skyriaus vedėjos Lolitos Rūgytės, ši mergaitė ją žavi nepaprastu talentu ir darbštumu. „Džiaugiuosi galėdama pristatyti nepaprastai tolerantišką ir kūrybingą jaunąją menininkę bei dalį jos tapybos ir grafikos darbų, sukurtų trečioje ir ketvirtoje Meno mokyklos klasėje“, - kalbėjo pasididžiavimo savo gabia mokine neslepianti menininkė L.Rūgytė.

Pasidomėję, iš ko Vaiva paveldėjo tokį subtilų meno pajautimą, sužinojome, kad kūrybišką požiūrį į ją supančią aplinką padėjo suformuoti tapybą mėgstanti teta ir auksarankė technologijų mokytoja  mama. Tad galima sakyti – gavo su giminės moterų genais. Aišku, pirmosios piešimo pamokos neapsiėjo be barnių, nes jaunoji menininkė labiausiai mėgo piešti ant baltų kambario sienų, primenančių didelius piešimo lapus, ir ant naujų močiutės tapetų.

Pasirodo, šios patirtys nenuėjo veltui. Besimokydama antroje klasėje Vaiva pradėjo lankyti parengiamąją Šakių rajono meno mokyklos dailės skyriaus klasę, kur ir susipažino su savo mokytoja L.Rūgyte, įvedusia ją į nuostabų meno pasaulį. Pomėgis tapyti virto aistra kurti. Tai įrodo ne tik paskutiniųjų Meno mokyklos klasių darbai, bet ir visus savo brandumu nustebinęs baigiamasis darbas – įspūdinga savo kūrybine išraiška skulptūra „Visi mes truputį paukščiai“ (mokytojas Kęstutis Dovydaitis), kurioje pavaizduotas Oskaras ir jo svajonės – paukščiai.

Vaiva prisipažino, kad kurdama savo diplominį darbą praleido ne tik daug pamokų, bet ir ištisomis savaitėmis nesimatė su namiškiais. Mat nuo ryto iki vakaro nuoširdžiai dirbo prie savo kūrinio Meno mokykloje, todėl mokslams visai nelikdavo laiko.  Namų darbai būdavo atliekami prabėgomis. Matyt, už tai jos Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokytojai tikrai nepagyrė, tačiau gabi ne tik menui, bet ir mokslams šakietė - daugelio tiek tiksliųjų, tiek ir humanitarinių mokslų olimpiadų prizininkė, baigusi Meno mokyklą, galės daugiau laiko skirti pagrindinei savo pareigai – mokymuisi.

Pasak Vaivos, paukščiai jos kūryboje atsirado praėjusių metų rudenį vykusiame Tarptautiniame grafinės miniatiūros konkurse, į kurį vyko su mokytoju K. Dovydaičiu. Čia 13 – 15 metų amžiaus grupėje ji su savo paukščių miniatiūromis laimėjo pirmąją vietą. „Po to nuolat mano kūryboje ir galvoje sukosi paukščiai paukščiai paukščiai, - atviravo jaunoji dailininkė. - Tad pirmiausiai „gimė“ paukščiai, persekioję  mane ir kituose Meno mokyklos darbuose bei virtę svajonėmis, o tik po to - žmogus.“

Gražių žodžių jaunajai dailininkei negailėjo jos dizaino mokytoja Audronė Vorevičienė, atviravusi, kad prie šio jauno žmogaus gabumų ugdymo nieko neprisidėjo, tačiau džiaugėsi galimybe pažinti jį iš arčiau. Mokytoja kartu su Vaiva dalyvavo respublikinėje dailės olimpiadoje. Čia ji visus sužavėjo savo kūrybiškomis idėjomis. Tiesa, prizinių vietų neužėmė, bet buvo apdovanota papildoma nominacija „Už grafinės raiškos meistriškumą“.  „Tad, galima sakyti, tai ketvirta vieta, iškovota tarp 64 dalyvių iš visos Lietuvos. Manau, tai didelis pasiekimas“, - džiaugėsi A.Vorevičienė.

Jaunąją menininkę sveikino ir jos darbais džiaugėsi patys artimiausi žmonės – tėvai, brolis, giminaičiai, mokytojai, draugai ir bendraklasiai bei rajono savivaldybės administracijos atstovai, linkėdami ir tolimesnį gyvenimą susieti su menu. Vaiva visus nuramino: „Nors Meno mokyklą ir baigiau, bet žinau, kad piešti nenustosiu ir toliau ieškosiu įvairių kūrybinių sprendimų.“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3