Gegužės pabaigoje pastebimai pasikeitė Gelgaudiškio dvaro prieigų aplinka. Daromi pirmieji žingsneliai, siekiant atkurti  Koidelių ir Komarų valdymo laikotarpiu aplink dvarą įrengtus gėlynus. Kol kraštovaizdžio specialistai ginčijasi, kokios gėlės augo dvarininkų gėlynuose, gelgaudiškiečiai remiasi tuo šaltiniu, kuris teigia, jog dvaro prieigose augo visų gėlių karalienės - rožės.

 

 

Žemės ūkio ministerijai paskelbus, kad kaimo bendruomenės gali teikti paraiškas nacionalinei paramai gauti, Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva“ nusprendė  valstybės viešųjų erdvių sutvarkymui skiriamas lėšas panaudoti dvaro gėlynų įrengimui. „Aišku, galėjome šiuos pinigus panaudoti ir kitoms reikmėms, tačiau nepajudėjus dvaro aplinkos sutvarkymo projektui, norėjosi nors kiek investuoti į jo prieigas“, - atviravo bendruomenės centro pirmininkas Edgaras Pilypaitis.

Pasak jo, per Žemės ūkio ministeriją buvo gauta beveik 25 tūkst. litų parama, kuri, prisidėjus rajono savivaldybei, padidėjo iki 30 tūkst. litų. Už šiuos pinigus  UAB „Landšafto architektūra“ darbuotojai sutvarkė centrinį dvaro gėlyną. Čia nuimta senoji velėna. Gelgaudiškio kultūros centro, seniūnijos ir UAB „Šakių vandenys“ rūpesčiu į gėlyną privežta naujų žemių, užsėta veja, pastatyti keturi nauji, prie dvaro aplinkos derantys, suoliukai. Centrinis gėlynas apsodintas baltomis rožėmis ir levandomis.

Būtent šis pasirinkimas ir sulaukė daugiausiai diskusijų. Kokias gėles pasirinkti, siekiant išlaikyti pastatų ir aplinkos vienovę, sunku nuspręsti. „Vienuose istorijos šaltiniuose rašoma, kad prie dvarų augo rožės, kituose, kad jos buvo auginamos rozariumuose, t.y. specialiuose nameliuose, - atviravo E.Pilypaitis. – Dvaro amžininkų atsiminimuose taip pat randame faktų, kad terasiniame sode, kuris tęsėsi maždaug 250 metrų iki senųjų baronų kapinių, buvo auginamos rožės. Kiekvienoje trasoje buvo pasodintos vis kitokių spalvų rožės. Tai apie kokius rozariumus kalbame? Kai kur tikrai prasilenkia nuomonės.“

Pasak jo, kai žmonės 90 metų sodino čia viską, kas pasitaikė po ranka, jokių klausimų niekam nekilo, o dabar atsirado galimybė apsodinti gėlynus rožėmis, tai kodėl tuo nepasinaudoti. Be to, ir projekto darbų atlikimą  laimėjusios UAB „Landšafto architektūra“ specialistai bei jų vadovė Edita Lukošienė nusprendė, kad čia, kaip atspindys baltam rūmų siluetui, labiausiai tiktų baltos rožės.

Šio projekto vadovės Linos Uždravienės teigimu, dėl gėlynų buvo tariamasi ir konsultuojamasi su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos vadove Milda Aidukaite. Patyrusi specialistė pažymėjo, kad kiekvieno dvaro aplinka yra savita ir, siekiant ją atkurti, reikia laikytis autentiškumo. Žinoma, kad XX amžiaus pradžioje dvaruose dominavo rožės, tačiau, pasak M.Aidukaitės, labai svarbu, kaip jos toje aplinkoje pateikiamos, kaip įsilieja į bendrą aplinką su pastatu.

„Kita vertus, nebūtina 100 proc. atkurti buvusius gėlynus, svarbiau išlaikyti senąją dvasią, kuri dominavo Gelgaudiškio dvare. Vienas būdų būti išskirtiniais ir unikaliais yra kokybiškas dvaro aplinkos tvarkymas“, - tvirtino specialistė.

Kita patyrusi kraštovaizdžio architektė Audronė Daubarienė priminė, kad XIX a. pab. – XX a. pr.  augalai buvo auginami dviem tikslais: grožiui ir dėl naudos, t.y. kaip vaistai ir prieskoniai. Itin gražūs augalai ėmė plisti tik XX a. pradžioje. Minėtų amžių sandūroje buvo auginamos rūtos, bijūnai, levandos, mažoji žiemė, kurpelės, šiurpiniai gvaizdikai, goštautinės gaisrenos, juodgrūdės, dailieji auskarėliai, paprastoji bitkrėslė, didysis debesylas, paprastoji dumplūnė, šluotelinis flioksas, vaistinis izopas, jurginai, kardeliai, paprastoji kosmėja, čiaudulinė kraujažolė, raudonoji lelija, dviragė leukonija, medetka, darželinė mėta, narcizai (populiariausi - poetiniai), nasturtė, trispalvė našlaitė, paprastoji pakalnutė, kvapusis pelėžirnis, didysis pentinius, aukštoji piliarožė, kininis ratilis, kvapioji razeta, darželinė rožūnė, plunksnialapė rudbekija, daugiametė saulutė, serentis, sinavadas, vaistinis skaistenis, vaistinis smidras, sprigės, vaistinis šalavijas, darželinis šlamutis, tulpės, paukštpienės, kvapioji vakarutė, viendienės, vilkdalgiai, didysis žioveinis. Iš sumedėjusių augalų buvo paplitusios paprastosios alyvos,  diemedis, gausiažiedis ir baltažiedis erškėčiai, darželiniai jazminai.

L.Uždravienė įsitikinusi, kad netrukus bus atgaivinti ir kadaise parko terasas puošę rožynai. Pagrindinis dvaro teritorijos tvarkymo projektas dar rengiamas, tačiau šį pavasarį iš gėlininkystės ūkio „Sibirkos rožynai“ vadovės Dovilės Rylienės sulaukta pasiūlymo Gelgaudiškio dvarui padovanoti retų ir senų rūšių rožių sodinukų.

Gelgaudiškiečių ir jų svečių dideliam džiaugsmui dvaras ir jo prieigos gražėja, atgimsta naujam gyvenimui. Pasirodo, ne visi tai įvertina. E.Pilypaitis pasakojo, kad naktimis sulaukiama ir nepageidaujamų viešnagių. Visai neseniai naujai įrengtais dvaro gėlynais pasivažinėjo keturratis. „Automobilis aplink centrinį rožyną apsunko bent šešis kartus. Aišku, vienas ratas užvažiavo ir ant levandų, pervažiavo pačias rožes, - pasakojo gelgaudiškietis. – Turėjome viešnią baltu švarkeliu, kuri atėjusi prie rūmų pasiskynė rožių. Nieko nesakėm, nors išsiaiškinom jos tapatybę. Matot, mes viską matom, nes dvaro prieigos yra filmuojamos. Be abejo, tai atrodo menkniekis, tačiau, jei visi atėję skintų gėles, kas liktų?“

L.Uždravienė džiaugėsi, kad kol kas visos rožės vietoje, o pernai nuo dvaro prieigų vogė net paprasčiausius serenčius. Moteris, prižiūrėjusi gėles, turėdavo kiekvieną rytą persodinti visas gėles, nes neturėjo kuo atsodinti. „Aišku, tokie dalykai yra skaudūs, nes atrodo, kad tau asmeniškai padarė tą žalą, - atviravo E.Pilypaitis. – Tu aukoji laiką, žinias, dirbi, darai ir še tau spjūvis į veidą. “  Be abejo, šiemet, kai veikia kameros, daug lengviau – matomi visi, kas ateina ant suolelių pasėdėti.

Gelgaudiškiečiai tikisi dvaro aplinką susitvarkyti taip, kad kaip pavasarį visi suvažiuoja į Burbiškių dvarą pasižiūrėti žydinčių tulpių, taip čia vasarą skubėtų pasigrožėti nuostabiais rožių žiedais.