Poezijos knygoje - prisiminimai ir išgyvenimai

poezija knygeleAldona Švelnytė Vaitkevičienė, gimusi ir augusi Trakinių kaime, tuometinės Vokietijos (Karaliaučiaus kraštas) ir Lietuvos pasienyje, praėjusių metų gruodžio mėnesį išleido prisiminimų ir eilėraščių knygą „Per gimtinės lauką“. Atmintin įstrigusius skaudžius pasienio įvykius ir karo baisumus autorė gerai prisimena nuo 1943 metų.
 
Visą laiką gyvendama kaime, Trakiniuose ir vėliau Rociškių gyvenvietėje, autorė dirbo ūkio darbus ir skaitė knygas, laikraščius, buvo giesmininkė. Tik dažnai pritrūkdavo laiko užrašyti savo sueiliuotas mintis. Knygos autorė taip pat šešerius metus dirbo laiškininke ir labai gerai atsimena, jog tuo metu žmonės labai daug skaitė. Pasak jos, rajoninį laikraštį „Draugas“ prenumeruodavo kiekviena šeima, o kur dar „Valstiečių laikraštis“, „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“, vaikiški laikraštukai ir žurnalai „Genys“, „Kregždutė“ ir kiti.
A. Vaitkevičienė visada labai mėgo skaityti knygas, o ypač eilėraščius, labai patikdavo Salomėjos Nėries eilės. Autorė iki šiol tebeturi šios poetės knygelę, kurią dar ir dabar mėgsta paskaityti. Knygos autorė kartais ir pati mintyse mėgindavo ką nors sueiliuoti, bet tas mintis užrašydavo tik retkarčiais. Todėl dabar autorė į savo knygelę stengėsi sudėti visas eiliuotas mintis ir dar papasakoti truputį atsiminimų. Pasak autorės, visą tai į knygelę ji sudėjo, kad galėtų paskaityti vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, likę artimieji ir visi kiti norintys žmonės.

Knygelėje talpinami autorės mamos pasakojimai apie gyvenimą Lietuvos pakraštyje – pasienyje, autorės prisiminimai apie karą ir pokarį, kolektyvizaciją ir įvairiais laikotarpiais parašyti eilėraščiai. Eilės paprastos, nuoširdžios, lyg būtų kalbėjimas artimam žmogui ar garsiai ištartos mintys.

Šiandien galime paimti į rankas dailią, gimtinės laukų spalvos knygelę, paskaityti ir padėkoti autorei už užrašytus prisiminimus bei nuoširdžias eiles.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3