Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

pergales minejimasGegužės 8 dieną buvo minima Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pergalės prieš fašizmą 70-osios metinės. Šios šventės nepamiršo ir mūsų rajono „Pagyvenusių žmonių ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacija“, kaip ir kasmet, organizuodama žuvusių karių pagerbimą Šakių karių kapinėse. Minėjime dalyvavo apie 30 žmonių iš viso rajono, kurie atvyko pagerbti savo draugų bei artimųjų, žuvusių šiame kare.
 
Nuotr. Pagyvenusių žmonių ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos nariai bei artimieji Šakių karių kapinėse pagerbė karo aukas.
 
Anot „Pagyvenusių žmonių ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos“ vadovo Jono Boso, šią dieną visi dar esantys gyvi karo dalyviai bei jų artimieji švenčia ne vėliau mūsų Tėvynės istoriją pakeitusią sovietinės okupacijos pradžią, o tai, jog tas karas aplamai baigėsi pergale prieš hitlerinį fašizmą. „Anksčiau į Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimus ateidavo nemenkas būrys karo dalyvių iš gausaus pusantro tūkstančio žmonių būrio, o dabar organizacijoje likom tik 12 narių, tad mums labai svarbu, kad šis dalykas nebūtų pamirštas kaip kažkoks tai neaiškus praėjusio amžiaus epizodas. Karas yra žiaurus dalykas – jis nusinešė ne vieno mūsų brolio gyvybę“,- sakė J. Bosas. Susirinkusiųjų į minėjimą Antrojo pasaulinio karo dalyvių ar jų artimųjų tikslas – pagerbti žuvusius kovose prieš fašizmą ir taip paminėti karo pabaigos septyniasdešimtmetį. Pasak J. Boso, praėjęs amžius žmonėms uždėjo sunkią karų naštą. Nueitas ilgas išbandymų kelias tų, kurie tame kare kovėsi. „Karo žaizdos lieka ilgam. Jos primena ir apie 5000 žuvusiųjų ir palaidotų karių dešimtyje rajono kapinių. Dvigubai tiek Kudirkos Naumiestyje nužudyta karo belaisvių“,- taip  praėjusiame šimtmetyje praūžusį karą prisimena J. Bosas. Nugalėti tada Europoje siautėjusį hitlerinį fašizmą pavyko tik susivienijus daugeliui tuometinių su juo kovojančių tautų, tame tarpe ir Rusijai. Nors kiekvienas karas yra nusikaltimas taikai ir žmonijai, bet pasaulinių karų istorijoje niekada nebuvo tiek daug siaubingų nusikaltimų, kokius pasaulis patyrė dėl fašistinės Vokietijos 1939 metais pradėto žiauraus karo. Kas būtų atsitikę tada, jeigu fašistams būtų pavykę karą laimėti, anot J. Boso, šiandien sunku pasakyti. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija apie tai, jog Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių koncentracijos stovyklose bei kitose masinio žmonių naikinimo vietose buvo nužudyta daugiau nei 12 milijonų žmonių. Laimėjus karą fašizmui, per pokario metus naciai planavo sunaikinti dar trisdešimt milijonų žmonių. „Ar tai buvo menka priežastis kariauti su naciais?. Štai su kokiu siaubingu priešu – hidra mes kariavome“,- aiškino J. Bosas. Tik daugelio šalių pastangomis ir pralietu krauju hitlerinė karinė ir valstybinė mašina buvo sunaikinta ir sutriuškinta.   

„Nors karas jau senai baigėsi, bet mums, vyresniajai karo dalyvių kartai, pritrūksta visuomenės pagarbos ir elementraus supratimo apie mūsų patirtus išgyvenimus per karą“,- guodėsi buvęs karo dalyvis. Anot jo, be reikalo visuomenėje sklando gandai, kad neva buvę Antrojo pasaulinio karo dalyviai garbina sovietinę okupaciją. Taip, pasak J. Boso, tikrai nėra. „Mes susirenkame pagerbti tų, kurie kovodami prieš visa griaunančią, žudančią fašistų okupaciją žuvo Antrajame pasaulinime kare,“, - sakė J. Bosas.

Į Antrąjį pasaulinį karą įsitraukė 61 valstybė, karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijose. Per šešerius metus žuvo apie 60 milijonų žmonių, iš jų – maždaug pusė civilių. Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė ne išsilaisvinimą, tačiau penkiasdešimt metų trukusią Sovietų sąjungos okupaciją.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar domitės savo krašto istorija?

klausimelis 04 15Zenonas iš Ritinių:

Esu gimęs ir augęs netoli Gelgaudiškio, tai mačiau kaip keitėsi dvaras. Džiaugiuosi, kad dabar jis naujai suremontuotas. Apie paskelbtus Paprūsės metus nesu girdėjęs. Spaudą skaitau ir naudojuosi internetu, tai dabar paskaitysiu ir daugiau pasidomėsiu. Kad buvo Prūsija, kur dabar Kaliningrado sritis, girdėjau. 

klausimelis 04 15 2

Genovaitė iš Šakių:

Manau, nepakankamai. Turėtume daugiau skaityti literatūros. Apie Šakius žinau, kad čia gyveno daug žydų. Apie juos pasakojo mano mama. Atsimenu sovietmetį, o apie Paprūsės metus negirdėjau. Manau, jauni žmonės geriau žino savo krašto istoriją, to mokosi mokykloje.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.